Priešmenstruacinis sindromas

1. Folikulinė fazė – ciklo pradžioje (po menstruacijų) estrogenų ir progesterono lygis palaipsniui didėja, o simptomai dažniausiai nejaučiami.


2. Ovuliacija – apytiksliai ciklo viduryje estrogenų lygis pasiekia piką, prasideda ovuliacija, hormonų pokyčiai tęsiasi.


3. Luteininė fazė – po ovuliacijos progesterono kiekis sparčiai didėja, o estrogenų lygis išlieka aukštas arba šiek tiek sumažėja; šis hormono pokytis yra pagrindinis PMS simptomų atsiradimo stimulas.


4. Simptomų pasireiškimas – paprastai PMS simptomai prasideda luteininės fazės pabaigoje, likus 1–2 savaitėms iki menstruacijų.


5. Menstruacijų pradžia – hormonų lygiai staiga krinta, o kartu simptomai dažniausiai sumažėja arba visiškai praeina.


6. Simptomų sumažėjimas – su menstruacijų pradžia ir ciklo užbaigimu organizmas grįžta į pradinę būseną, pasiruošdamas naujam ciklui.

• Hormonų svyravimai – estrogenų ir progesterono lygio pokyčiai veikia smegenų chemines medžiagas, ypač serotoniną, kuris reguliuoja nuotaiką, emocijas ir skausmo pojūtį.


• Serotonino disbalansas – sumažėjęs serotonino kiekis gali sukelti depresiją, dirglumą, nerimą ir kitus emocinius simptomus.


• Neuroendokrininiai pokyčiai – hormonų įtaka nervų sistemai sukelia fiziologinius pokyčius, tokius kaip skysčių susilaikymas, padidėjęs apetitas, krūtinės jautrumas.


• Individualūs veiksniai – genetika, stresas, gyvenimo būdas ir psichologinė būklė gali stiprinti arba silpninti PMS simptomus.


• Imuninės sistemos reakcijos – kai kurie tyrimai rodo, kad uždegiminiai procesai gali būti susiję su PMS vystymusi.

Emociniai ir psichologiniai simptomai:

•  Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nerimas


•  Depresija, liūdesys, nervingumas


•  Koncentracijos sutrikimai, nuovargis


•  Miego sutrikimai – nemiga arba padidėjęs miego poreikis

Fiziniai simptomai:

• Krūtinės jautrumas ir patinimas


• Pilvo pūtimas, pilvo skausmas


•  Galvos skausmas arba migrena


•  Raumenų ir sąnarių skausmas


•  Padidėjęs apetitas arba maisto potraukis


•  Skysčių susilaikymas, patinimai

Simptomai dažniausiai prasideda 1–2 savaites prieš menstruacijas ir praeina prasidėjus kraujavimui, tačiau jų intensyvumas ir trukmė gali labai skirtis.

1. Klinikinis ištyrimas – gydytojas įvertina paciento simptomus, jų cikliškumą ir poveikį gyvenimo kokybei.


2. Simptomų dienoraštis – pacientė fiksuoja simptomus per kelis ciklus, kad būtų įvertintas jų pasikartojimas ir ryšys su menstruacinio ciklo fazėmis.


3. Kraujo tyrimai – atliekami norint patikrinti hormonų (estrogeno, progesterono, skydliaukės hormonų) lygį, taip pat kraujo ląstelių skaičių, geležies kiekį ir kitus bendrus rodiklius.


4. Psichologinis įvertinimas – kartais reikalingas, ypač jei dominuoja emociniai simptomai, siekiant atmesti depresiją ar nerimo sutrikimus.


5. Kiti specialūs tyrimai – atliekami pagal individualius atvejus, jei įtariamos kitos ligos (pvz., endometriozė, skydliaukės sutrikimai).

1. Gyvenimo būdo pokyčiai – reguliari fizinė veikla, sveika ir subalansuota mityba, ribotas kofeino, druskos ir cukraus vartojimas bei pakankamas poilsis.


2. Streso valdymas – atsipalaidavimo technikos, meditacija, joga ar kitos psichologinės praktikos padeda sumažinti emocinį krūvį.


3. Maisto papildai – magnio, kalcio, vitaminas B6 gali padėti mažinti simptomus, tačiau vartojimą reikėtų derinti su gydytoju.


4. Simptomų gydymas vaistais – skausmą malšinantys (pvz., ibuprofenas, paracetamolis), hormoniniai preparatai ar antidepresantai gali būti skiriami gydytojo pagal indikacijas.


5. Šilumos terapija – karštos vonios ar šilumos pagalvėlės gali sumažinti raumenų spazmus ir pilvo skausmą.


6. Socialinė ir emocinė parama – kalbėjimasis su artimaisiais ar specialistais padeda lengviau įveikti emocinius sunkumus.

Svarbu prisiminti, kad kiekvienos moters organizmas yra unikalus, todėl gydymo būdus ir priemones reikėtų rinktis individualiai, atsižvelgiant į simptomų intensyvumą ir gyvenimo kokybę.

Pirmiausia, ryškūs ir nuolatiniai emociniai sutrikimai – tokie kaip didelis nerimas, depresija ar dirglumas – gali sukelti santykių problemas šeimoje, darbe ar socialinėje aplinkoje.

Antra, stiprūs fiziniai simptomai, tokie kaip intensyvus krūtinės skausmas, galvos skausmai ar migrenos, gali riboti kasdienę veiklą, mažinti darbo našumą ir bendrą gerovę.

Taip pat gali išsivystyti miego sutrikimai, kurie ilgainiui lemia nuovargį, koncentracijos prastėjimą ir padidėjusią stresinę būklę.

Kai kurios moterys susiduria su maisto potraukio ir virškinimo problemomis, kurios gali prisidėti prie svorio svyravimų ir bendros sveikatos pablogėjimo.

Galiausiai, sunkūs PMS atvejai, vadinami priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDS), gali sukelti sunkias psichikos sveikatos problemas, reikalingas specializuotas gydymas ir priežiūra.

Dėl šių komplikacijų svarbu laiku atpažinti PMS požymius ir, jei reikia, kreiptis į specialistus, kad būtų užtikrinta tinkama pagalba ir palaikymas.

Priešmenstruacinio sindromo (PMS) išvengti visiškai neįmanoma, nes jis yra susijęs su natūraliais hormoniniais ciklo pokyčiais, tačiau simptomus galima sumažinti ir palengvinti laikantis tam tikrų priemonių.

Pirmiausia svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo – reguliariai sportuoti, maitintis subalansuotai, vengti per daug kofeino, cukraus ir druskos, bei pakankamai ilsėtis.

Antra, rekomenduojama valdyti stresą – naudoti atsipalaidavimo technikas, meditaciją, jogos pratimus ar kitus būdus, kurie padeda sumažinti emocinį įtampą.

Taip pat gali padėti tam tikri maisto papildai, tokie kaip magnis, kalcis ar vitaminas B6, tačiau jų vartojimą geriausia suderinti su gydytoju.

Reguliarus simptomų stebėjimas ir jų užrašymas leidžia geriau suprasti savo ciklą ir laiku imtis prevencinių priemonių.

Jei simptomai yra labai stiprūs arba trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris gali rekomenduoti tinkamą gydymą ar papildomas priemones.