Pūlingos odos ligos

1. Bakterijų patekimas į odą – dažniausiai per smulkius odos pažeidimus, įbrėžimus ar plaukų folikulus.


2. Bakterijų dauginimasis – užsikrėtimo vietoje mikroorganizmai pradeda aktyviai daugintis.


3. Imuninės sistemos reakcija – organizmas siunčia baltuosius kraujo kūnelius kovoti su infekcija.


4. Uždegiminio židinio susidarymas – pažeistoje vietoje kaupiasi imuninės ląstelės, audinių skystis ir bakterijų liekanos.


5. Pūlių formavimasis – šių medžiagų sankaupa sudaro pūlingą sekretą, kuris pasireiškia kaip pūlinys ar abscesas.


6. Ligai progresuojant – uždegimas gali išlikti paviršiuje arba plisti į gilesnius audinių sluoksnius.

Pūlingos odos ligos atsiranda dėl infekcijos, kai į odą patenka bakterijos ir sukelia uždegimą. Pagrindinės priežastys:

• Bakterijos – dažniausiai Staphylococcus aureus ar kitos odos mikrofloros bakterijos, kurios, patekusios į audinius, pradeda daugintis.


• Odos pažeidimai – įbrėžimai, pjūviai, įkandimai ar nudegimai sudaro vartus infekcijai.


• Prasta higiena – sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.


• Padidėjęs prakaitavimas – drėgna aplinka skatina odos uždegimus.


• Susilpnėjusi imuninė sistema – organizmui sunkiau kovoti su bakterijomis.


• Lėtinės ligos – cukrinis diabetas, kraujotakos sutrikimai, odos ligos (pvz., egzema), kurios silpnina odos barjerą.


• Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis ar paviršiais – bakterijos gali plisti tiesiogiai.

Šie veiksniai pažeidžia odos apsauginį barjerą arba silpnina organizmo atsparumą, todėl lengviau išsivysto pūlingi uždegiminiai židiniai.

• Paraudimas – infekcijos vietoje oda tampa ryškiai raudona.


• Patinimas – uždegiminė sritis išburksta.


• Skausmas ar jautrumas – pažeista vieta dažnai skauda, ypač spaudžiant.


• Šiluma – uždegimo vieta būna šiltesnė nei aplinkinė oda.


• Pūlių sankaupa – gali formuotis pūlinys ar pustulė, iš kurios teka gelsvos ar žalsvos išskyros.


• Kartais – karščiavimas ir bendras silpnumas – jei infekcija didesnė ar plinta gilyn.

Šie simptomai rodo aktyvų uždegiminį procesą odoje, kurį būtina gydyti, kad būtų išvengta komplikacijų.

1. Klinikinė apžiūra – įvertinamas odos paraudimas, patinimas, pūlių sankaupos, skausmingumas.


2. Pūlių mikrobiologinis pasėlis – iš pūlinio paimamas mėginys, kad būtų nustatyta bakterijų rūšis ir jų jautrumas antibiotikams.


3. Bendras kraujo tyrimas – parodo uždegimo požymius (padidėję leukocitai, CRB).


4. Kraujo pasėlis – atliekamas, jei įtariama, kad infekcija išplito į kraują.


5. Ultragarsinis tyrimas – padeda nustatyti pūlinio gylį ir išplitimą, ypač jei pažeisti gilesni audiniai.


6. Papildomi tyrimai dėl gretutinių ligų – pvz., gliukozės tyrimas, jei įtariamas cukrinis diabetas, kuris gali skatinti pūlingus procesus.

Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir parinkti tinkamiausią gydymą, kad infekcija neplistų toliau.

1. Vietinis gydymas – odos valymas, antiseptiniai tirpalai, specialūs tepalai su antibiotikais ar uždegimą mažinančiomis medžiagomis.


2. Pūlinio atvėrimas ir drenažas – jei susiformuoja abscesas, gydytojas chirurginiu būdu jį atveria, kad pašalintų pūlius.


3. Sisteminiai antibiotikai – skiriami, jei infekcija didelė, išplitusi arba kyla komplikacijų rizika.


4. Skausmo malšinimas – prireikus naudojami skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai.


5. Higiena ir priežiūra – svarbu reguliariai plauti žaizdą, laikytis švaros, keisti tvarsčius.


6. Gretutinių ligų kontrolė – gydyti cukrinį diabetą ar kitas būkles, kurios silpnina imunitetą ir skatina pūlingus procesus.

Tikslas – pašalinti infekcijos židinį, sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią plitimui į gilesnius audinius ar kraują.

• Infekcijos plitimas į gilesnius audinius – gali išsivystyti flegmona ar abscesai raumenyse.


• Sepsis (kraujo užkrėtimas) – bakterijoms patekus į kraują, vystosi gyvybei pavojinga būklė.


• Randai ir odos pakitimai – po didesnių ar gilesnių pūlinių gali likti randai.


• Pasikartojantys pūliniai – infekcija gali grįžti toje pačioje ar kitoje vietoje.


• Lėtinis uždegimas – nuolatiniai odos pažeidimai silpnina apsauginį odos barjerą.


• Kaimyninių struktūrų pažeidimas – pvz., veido srityje infekcija gali plisti į smegenų veninius sinusus ir sukelti rimtas komplikacijas.

Šios komplikacijos parodo, kad pūlingos odos ligos nėra vien tik „maži pūlinukai“ – jos gali tapti pavojingos visam organizmui, todėl būtinas laiku pradėtas gydymas.

• Laikytis geros odos higienos – reguliariai praustis, naudoti švelnias priemones, palaikyti odą švarią.


• Vengti odos pažeidimų – saugotis įbrėžimų, įkandimų, įpjovimų, o atsiradusias žaizdeles nedelsiant dezinfekuoti.


• Neliesti ir nespausti spuogų ar pūlinių – taip bakterijos plinta giliau ar į kitas vietas.


• Dėvėti švarius drabužius – ypač po sporto ar gausaus prakaitavimo, kad nesikauptų bakterijos.


• Stiprinti imunitetą – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.


• Kontroliuoti lėtines ligas – cukrinį diabetą, kraujotakos sutrikimus ar odos ligas, kurios didina pūlingų infekcijų riziką.


• Vengti artimo kontakto su sergančiaisiais – bakterijos gali plisti tiesiogiai.

Šios priemonės padeda palaikyti odos apsauginę funkciją ir mažina tikimybę, kad iš smulkių pažeidimų išsivystys pūlingos infekcijos.