RSV (respiracinis sincitinis virusas)

Kvėpavimo sistemos
RSV (respiracinis sincitinis virusas) – tai dažna kvėpavimo takų infekcija, sukelianti viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimą, ypač vaikams.
Butusova Elena | Shutterstock

RSV (respiracinis sincitinis virusas) – kas tai?

RSV (respiracinis sincitinis virusas) – tai labai užkrečiamas virusas, sukeliantis ūmias kvėpavimo takų infekcijas. Jis pažeidžia tiek viršutinius, tiek apatinius kvėpavimo takus, todėl gali pasireikšti įvairaus sunkumo ligos eiga – nuo lengvo peršalimo iki sunkaus bronchų ir plaučių pažeidimo.



Virusas plinta oro lašeliniu būdu, tiesioginio kontakto metu bei per užterštus paviršius.



RSV infekcija dažniausiai nustatoma kūdikiams, mažiems vaikams, senyviems ar nusilpusios imuninės sistemos asmenims ir yra viena pagrindinių vaikų hospitalizacijos dėl kvėpavimo takų infekcijų priežasčių pasaulyje.


RSV eiga


  1. Užsikrėtimas – virusas patenka į organizmą oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar užterštais paviršiais.

  2. Inkubacinis periodas – dažniausiai trunka 2–8 dienas, kol pasireiškia pirmieji ligos požymiai.

  3. Pradinė fazė – pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas (panašus į peršalimą).

  4. Infekcijos progresavimas – kai kuriais atvejais virusas plinta į apatinius kvėpavimo takus (bronchus ir plaučius), sukeldamas bronchitą ar bronchiolitą.

  5. Ūminė fazė – simptomai pasiekia piką, kvėpavimas tampa apsunkintas, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams.

  6. Sveikimo fazė – imuninė sistema pamažu įveikia infekciją, simptomai silpnėja ir per 1–2 savaites dauguma pacientų pasveiksta.

  7. Galimos liekamosios reakcijos – kai kuriems vaikams po infekcijos išlieka padidėjęs jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms ar bronchų hiperreaktyvumas.


Kodėl atsiranda RSV?

RSV atsiranda dėl užsikrėtimo respiraciniu sincitiniu virusu, kuris lengvai plinta iš žmogaus žmogui. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:




  • Užsikrėtimas oro lašeliniu būdu – virusas plinta kosint, čiaudint ar kalbant.

  • Tiesioginis kontaktas – užsikrėtimas įvyksta bučiuojant kūdikį, liečiant nosį ar rankas, ant kurių yra viruso.

  • Užteršti paviršiai – RSV gali išlikti gyvybingas ant žaislų, stalų, durų rankenų, todėl lengvai perduodamas per rankas.

  • Silpnesnė imuninė sistema – kūdikiai, senyvi žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis dažniau suserga sunkia infekcijos forma.

  • Sezoninis paplitimas – RSV protrūkiai dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku.

  • Uždari kolektyvai – darželiai, ligoninės ar globos namai palengvina viruso plitimą.



Bendrai, RSV atsiranda todėl, kad virusas lengvai perduodamas žmogui žmogui, o imunitetui ne visada pavyksta jo greitai sustabdyti, ypač jautrioms grupėms.


RSV simptomai


  • Sloga ir nosies užgulimas – vieni pirmųjų požymių.

  • Kosulys – sausas arba su skrepliais.

  • Karščiavimas – dažniausiai vidutinio laipsnio.

  • Čiaudulys, gerklės perštėjimas – panašu į įprastą peršalimą.

  • Švokštimas ir dusulys – ypač būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

  • Kvėpavimo padažnėjimas – gali būti girdimas švokštimas ar švilpimas.

  • Sumažėjęs apetitas, vangumas – dažniau pasireiškia vaikams.

  • Kūdikiai gali patirti kvėpavimo pauzes (apnėjas) – sunkesniais atvejais.



Šie simptomai iš pradžių primena paprastą peršalimą, tačiau kūdikiams ir rizikos grupėms infekcija gali greitai progresuoti į sunkius apatinių kvėpavimo takų pažeidimus.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant RSV?


  1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina kvėpavimą, švokštimus, deguonies prisotinimą, nosies sekreto pobūdį.

  2. Greitieji testai – iš nosiaryklės mėginio nustatomi RSV antigenai (rezultatas per kelias minutes).

  3. PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas – labai tiksliai nustato RSV genetinę medžiagą; naudojamas sudėtingesniais atvejais ar epidemijų metu.

  4. Viruso kultūra – rečiau naudojama dėl ilgesnio tyrimo atlikimo laiko.

  5. Bendras kraujo tyrimas – gali parodyti uždegimo požymius, bet nėra specifinis RSV.

  6. Kraujo dujų tyrimas – jei yra kvėpavimo nepakankamumo požymių, padeda įvertinti deguonies kiekį kraujyje.

  7. Krūtinės ląstos rentgenograma – atliekama sunkiais atvejais, įtariant plaučių komplikacijas (pvz., pneumoniją).



Kasdienėje praktikoje dažniausiai užtenka klinikinės apžiūros ir greitojo antigeno testo, o kiti tyrimai naudojami pagal paciento būklę.


Kaip gydomas RSV?


  1. Poilsis ir skysčiai – užtikrinama pakankama hidratacija, ypač vaikams.

  2. Nosies gleivių šalinimas – kūdikiams padeda nosies aspiratoriai ir druskos tirpalai.

  3. Karščiavimo mažinimas – paracetamolis ar ibuprofenas (pagal amžių ir gydytojo rekomendacijas).

  4. Deguonies terapija – taikoma, jei yra dusulys ar sumažėjęs deguonies prisotinimas.

  5. Intraveninė hidratacija – sunkiais atvejais, kai vaikas negali gerti.

  6. Bronchodilatatoriai ar kortikosteroidai – skiriami tik išimtiniais atvejais, jei nustatomas bronchų spazmas.

  7. Hospitalizacija – būtina kūdikiams, senyviems žmonėms ar pacientams su kvėpavimo nepakankamumu.



Specifinės profilaktinės priemonės (pvz., monokloniniai antikūnai palivizumabas) gali būti naudojamos didelės rizikos kūdikiams, bet jos nėra gydymo dalis, o tik prevencija.


Kokias komplikacijas gali sukelti RSV?

RSV (respiracinio sincitinio viruso) infekcija daugeliu atvejų primena paprastą peršalimą, bet ypač kūdikiams, mažiems vaikams, senyviems žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis ji gali sukelti rimtų komplikacijų:




  • Bronchiolitas – apatinių kvėpavimo takų uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kūdikiams.

  • Plaučių uždegimas (pneumonija) – viena sunkiausių RSV komplikacijų.

  • Vidurinės ausies uždegimas (otitas) – dažnai pasireiškia kaip antrinė infekcija vaikams.

  • Kvėpavimo nepakankamumas – gali prireikti deguonies terapijos ar net intensyvios terapijos.

  • Hospitalizacijos poreikis – dėl dehidratacijos, hipoksijos ar sunkių kvėpavimo sutrikimų.

  • Ilgalaikis poveikis – kai kuriems vaikams po RSV infekcijos padidėja polinkis į bronchų hiperreaktyvumą ir astmos simptomus.

  • Gyvybei pavojingos būklės – labai retais atvejais infekcija gali būti mirtina naujagimiams ar imunitetą silpninantiems pacientams.


Kaip išvengti RSV?

RSV visiškai išvengti sunku, nes tai labai užkrečiamas virusas, tačiau galima sumažinti užsikrėtimo riziką ir komplikacijų tikimybę:




  • Rankų higiena – dažnai plauti rankas muilu ar dezinfekantu, ypač prieš liečiant kūdikį.

  • Aplinka – reguliariai valyti ir dezinfekuoti paviršius, žaislus, daiktus, kuriuos liečia vaikai.

  • Vengti kontakto su sergančiaisiais – nelaikyti kūdikio šalia kosinčių ar sloguojančių žmonių.

  • Kosėjimo ir čiaudėjimo etika – kosėti/čiaudėti į servetėlę ar alkūnės linkį, kad virusas neplistų ore.

  • Žindymas – motinos pienas stiprina kūdikio imunitetą ir gali sumažinti sunkių infekcijų riziką.

  • Skiepai nuo gripo ir kitų infekcijų – apsaugo nuo papildomų infekcijų, kurios gali apsunkinti RSV eigą.

  • Monokloniniai antikūnai (pvz., palivizumabas) – gali būti skiriami didelės rizikos kūdikiams (pvz., neišnešiotiems, sergantiems širdies ar plaučių ligomis).

  • Ventiliacija – dažnai vėdinti patalpas, vengti didelių žmonių susibūrimo vietų RSV sezono metu.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto

Kitas faktas