Sausgyslių ir raiščių sužalojimas

1. Staigus mechaninis poveikis – smūgis, paslydimas, netaisyklingas judesys ar per didelė apkrova paveikia audinius.


2. Skaidulų pažeidimas – dalinis ar visiškas sausgyslės ar raiščio skaidulų plyšimas.


3. Mikroskopinis kraujavimas ir uždegimas – pažeistoje vietoje kaupiasi kraujas, skystis, prasideda uždegiminė reakcija.


4. Patinimo ir hematomos susiformavimas – dėl audinių pažeidimo ir skysčių sankaupos.


5. Laikinas sąnario nestabilumas ar funkcijos sutrikimas – judesiai tampa riboti arba skausmingi.


6. Gijimo procesas – formuojasi randinis audinys, pamažu atkuriamas pažeistos struktūros vientisumas.


7. Atsistatymas – priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, funkcija gali visiškai atsistatyti arba išlikti ilgalaikis silpnumas bei nestabilumas.

• Staigūs judesiai – netikėtas krypties pakeitimas, kritimas ar paslydimas gali pažeisti audinius.


• Per didelė fizinė apkrova – intensyvus sportas, sunkių daiktų kėlimas ar nuolatinis sąnarių perkrovimas.


• Tiesioginė trauma – smūgis, susidūrimas ar kitas išorinis poveikis.


• Netinkamas apšilimas prieš fizinę veiklą – šaltos, nepasiruošusios sausgyslės ir raiščiai lengviau plyšta.


• Silpnesnis jungiamasis audinys – dėl amžiaus, genetinių ypatybių ar ankstesnių traumų.


• Netinkama avalynė ar paviršius – bėgimas ar sportas ant kieto ar slidžios dangos padidina riziką.


• Kitos ligos ar būklės – sąnarių nestabilumas, degeneraciniai procesai ar uždegimai gali susilpninti audinius.

Šios priežastys lemia, kad sausgyslės ir raiščiai nebeatlaiko mechaninės apkrovos, todėl įvyksta dalinis ar visiškas jų pažeidimas.

• Staigus skausmas – atsiranda traumos metu arba iškart po jos.


• Patinimas – pažeista vieta greitai ištinsta dėl uždegimo ir skysčių kaupimosi.


• Hematoma (mėlynė) – gali susidaryti dėl smulkių kraujagyslių plyšimo.


• Jautrumas ir skausmingumas – stipriau jaučiamas spaudžiant ar judant pažeistą vietą.


• Judesių apribojimas – sąnarys tampa standus, sunku atlikti įprastus judesius.


• Sąnario nestabilumas – ypač raiščių sužalojimo atveju, gali jaustis „klibėjimas“ ar nesaugumas judant.


• Traškesio ar plyšimo pojūtis – kai kuriais atvejais juntamas traumos momentu.

Šie požymiai priklauso nuo pažeidimo sunkumo – nuo lengvo patempimo iki visiško plyšimo, kuris gali smarkiai apriboti judrumą.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina skausmą, patinimą, hematomą, sąnario stabilumą ir judesių amplitudę.


2. Ultragarsinis tyrimas – leidžia pamatyti minkštųjų audinių būklę, įvertinti plyšimus ar uždegiminius pokyčius.


3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias metodas, parodantis sausgyslių, raiščių ir kitų minkštųjų audinių pažeidimus.


4. Rentgenograma – naudojama atmesti kaulų lūžius, kurie gali lydėti sausgyslių ar raiščių traumą.


5. Artroskopija – invazinis metodas, kai sąnarys apžiūrimas iš vidaus; taikoma sudėtingais atvejais ar gydymo metu.

Dažniausiai pirminėje apžiūroje užtenka klinikinio įvertinimo ir ultragarsinio tyrimo, o MRT ar artroskopija atliekama, jei įtariamas didelis ar komplikuotas pažeidimas.

1. Poilsis ir imobilizacija – pažeistą vietą reikia raminti, kartais naudojamos įtvarai ar specialūs tvarsčiai.


2. Šaltis – pirmosiomis paromis dedami šaltieji kompresai, siekiant sumažinti skausmą ir tinimą.


3. Kompresija – elastinis tvarstis ar įtvaras padeda mažinti patinimą ir stabilizuoti sąnarį.


4. Pakėlimas – pažeista galūnė laikoma aukščiau širdies lygio, kad mažėtų tinimas.


5. Vaistai – skausmą ir uždegimą mažinantys vaistai (pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo).


6. Fizioterapija ir kineziterapija – pratimai, masažas, fizioterapinės procedūros padeda atkurti judrumą ir stiprinti raumenis.


7. Chirurginis gydymas – taikomas esant visiškam plyšimui ar dideliam sąnario nestabilumui (pvz., kelio kryžminių raiščių rekonstrukcija).


8. Reabilitacija – svarbi gijimo dalis, užtikrinanti, kad pažeista vieta atgautų jėgą, lankstumą ir stabilumą.

Tikslas – atkurti audinių vientisumą, sąnario funkciją ir užkirsti kelią ilgalaikiam nestabilumui ar pakartotiniams sužalojimams.

Sausgyslių ir raiščių sužalojimai, ypač negydomi ar gydomi netinkamai, gali sukelti įvairias komplikacijas:

• Lėtinis sąnario nestabilumas – dėl nevisiškai sugijusių raiščių sąnarys tampa silpnesnis, labiau linkęs į pakartotines traumas.


• Judesių apribojimas – sąnarys gali prarasti dalį judrumo, lankstumo ar jėgos.


• Randinis audinys – gijimo metu susiformuoja randai, kurie mažina audinių elastingumą.


• Dažnos pakartotinės traumos – pažeistas raištis ar sausgyslė tampa silpnesni ir labiau pažeidžiami.


• Lėtinis skausmas – uždegimas ar netinkamai sugiję audiniai gali ilgai kelti diskomfortą.


• Ankstyva sąnarių degeneracija (artrozė) – dėl nuolatinio nestabilumo ar netinkamos apkrovos vystosi kremzlės pažeidimai.


• Raumenų silpnumas – dėl ilgo nejudrumo ar nepakankamos reabilitacijos silpnėja aplinkiniai raumenys.

• Tinkamas apšilimas – prieš sportą ar fizinį darbą būtina atlikti apšilimo pratimus, kad audiniai taptų elastingesni.


• Reguliarus raumenų stiprinimas – stiprūs raumenys stabilizuoja sąnarius ir mažina raiščių apkrovą.


• Lankstumo pratimai – tempimo pratimai padeda išlaikyti sausgyslių ir raiščių elastingumą.


• Tinkama technika – sportuojant ar keliant svorius svarbu laikytis taisyklingos technikos.


• Palaipsnis krūvio didinimas – vengti staigių intensyvumo pokyčių sporte ar darbe.


• Tinkama avalynė ir įranga – sumažina slydimo ar netaisyklingo judesio riziką.


• Poilsis ir atsigavimas – suteikti laiko raumenims ir jungiamiesiems audiniams atsistatyti.


• Kūno svorio kontrolė – mažesnė apkrova sąnariams ir raiščiams.


• Traumų istorijos stebėjimas – anksčiau patyrusiems traumą svarbu atlikti reabilitaciją ir vengti per anksti grįžti prie didelių krūvių.