Somatoforminiai sutrikimai

1. Psichologinių veiksnių pradžia – žmogus patiria stresą, nerimą ar kitus emocinius sunkumus.


2. Emocijų perkėlimas į kūną – psichologinė įtampa ima reikštis fiziniais pojūčiais.


3. Simptomų įsitvirtinimas – fiziniai pojūčiai tampa pasikartojantys ir išliekantys, nors medicininių priežasčių nerandama.


4. Dažnas medicininės pagalbos ieškojimas – asmuo kartotinai kreipiasi į gydytojus, tačiau tyrimai nerodo ligos.


5. Lėtinė eiga – simptomai išlieka ilgą laiką, trikdo kasdienį gyvenimą ir gali sustiprėti esant naujam stresui.

Somatoforminiai sutrikimai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos, kai psichologinės problemos pasireiškia kūno lygmeniu. Dažniausios priežastys:

• Ilgalaikis stresas – nuolatinė įtampa ir nerimas gali virsti fiziniais pojūčiais.


• Emocijų raiškos sunkumai – nesugebėjimas tinkamai išreikšti jausmų skatina jų „perdavimą“ kūnui.


• Asmenybės bruožai – polinkis į nerimastingumą, padidėjęs dėmesys kūno pojūčiams.


• Ankstyvos gyvenimo patirtys – vaikystėje patirtos traumos ar nuolatinė įtampa gali palikti pėdsaką psichikoje.


• Biologiniai veiksniai – centrinės nervų sistemos jautrumas, smegenų reakcijos į stresą.


• Socialiniai ir kultūriniai veiksniai – aplinkos lūkesčiai, požiūris į ligas ir sveikatą gali turėti įtakos simptomų raiškai.

• Įvairūs kūno skausmai – galvos, nugaros, pilvo, raumenų ar sąnarių.


• Virškinimo sistemos negalavimai – pykinimas, pilvo diskomfortas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.


• Širdies ir kraujotakos pojūčiai – širdies plakimo padažnėjimas, spaudimas ar skausmas krūtinėje.


• Kvėpavimo sutrikimai – oro trūkumo ar dusulio pojūtis be aiškios priežasties.


• Jutimo pakitimai – tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas galūnėse.


• Nuolatinis nuovargis – energijos stoka, išsekimo jausmas net be didelio krūvio.

Šie simptomai nėra paaiškinami organiniais pakitimais, tačiau jie yra tikri ir daro įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

1. Išsami anamnezė ir klinikinė apžiūra – gydytojas detaliai išklausia apie simptomus, jų trukmę, gyvenimo aplinkybes.


2. Laboratoriniai tyrimai – kraujo, šlapimo ar kitų mėginių analizės, padedančios atmesti infekcijas ar vidaus organų ligas.


3. Instrumentiniai tyrimai – rentgenograma, ultragarsas, endoskopija, MRT ar KT, kai reikia išsamiau patikrinti organų būklę.


4. Psichologinis įvertinimas – psichiatro ar psichologo pokalbis, klausimynai, padedantys nustatyti ryšį tarp simptomų ir psichologinės būklės.


5. Ilgalaikė stebėsena – simptomų pasikartojimo, intensyvumo ir trukmės stebėjimas leidžia patvirtinti sutrikimo pobūdį.

Šių tyrimų derinys padeda įsitikinti, kad simptomai nėra susiję su kita liga, ir nustatyti, jog jie kyla dėl psichologinių procesų.

Somatoforminių sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir orientuotas į žmogaus fizinę bei psichologinę sveikatą. Dažniausiai taikomos priemonės:

1. Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija ar kitos psichoterapinės kryptys padeda atpažinti psichologinius veiksnius ir keisti reakcijas į simptomus.


2. Psichoedukacija – suteikiama informacija apie sutrikimą, paaiškinama, kad simptomai yra tikri, bet neturi organinės priežasties.


3. Vaistai – esant nerimui ar depresijai, gali būti skiriami antidepresantai ar kiti psichotropiniai vaistai.


4. Gyvensenos pokyčiai – pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas, sveika mityba, streso mažinimo metodai.


5. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas – šeimos gydytojas, psichiatras, psichologas ir kiti specialistai dirba kartu, kad pacientui būtų suteikta visapusiška pagalba.

• Lėtinis skausmas ir diskomfortas – simptomai tampa ilgalaikiai ir sunkiai pakeliami.


• Psichikos sveikatos sutrikimai – dažnai išsivysto depresija, nerimo sutrikimai.


• Darbingumo ir kasdienės veiklos sumažėjimas – sunku palaikyti darbo, mokymosi ar socialinę veiklą.


• Perteklinės medicininės procedūros – atliekama daug nereikalingų tyrimų ar gydymų, nes ieškoma organinės priežasties.


• Socialinė izoliacija – simptomai riboja bendravimą, mažina gyvenimo kokybę.


• Priklausomybės rizika – kartais piktnaudžiaujama skausmą malšinančiais ar raminamaisiais vaistais.

Trumpai tariant, somatoforminiai sutrikimai gali paveikti tiek fizinę, tiek psichologinę, tiek socialinę žmogaus gyvenimo sritis.

Somatoforminių sutrikimų visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti tinkamai rūpinantis emocine ir fizine sveikata. Pagrindiniai būdai:

• Streso valdymas – išmokti atsipalaidavimo metodų, praktikuoti meditaciją, kvėpavimo ar raumenų atpalaidavimo pratimus.


• Emocijų raiška – kalbėtis apie jausmus, nebijoti jų išreikšti, užuot juos slėpus.


• Psichologinės pagalbos paieška laiku – kreiptis į specialistą, jei emociniai sunkumai pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą.


• Sveika gyvensena – reguliari fizinė veikla, pakankamas miegas, subalansuota mityba, žalingų įpročių vengimas.


• Socialinis palaikymas – palaikyti ryšius su artimaisiais ir draugais, ieškoti bendravimo bei pagalbos.

Tokie žingsniai gali padėti sumažinti psichologinės įtampos kaupimąsi ir užkirsti kelią jos pasireiškimui per kūną.