Streptokokinis toksinio šoko sindromas

1. Pirminė infekcija – streptokokai patenka į organizmą per odą, žaizdą, gleivinę ar kvėpavimo takus.


2. Toksinų gamyba – bakterijos išskiria toksinus, kurie patenka į kraują.


3. Sisteminė reakcija – organizme vystosi stiprus uždegiminis atsakas, pradedama pažeisti kraujagyslių sienelės.


4. Kraujotakos sutrikimai – sumažėja kraujospūdis, atsiranda šoko požymių.


5. Organų pažeidimas – progresuojant sindromui, gali sutrikti inkstų, kepenų, plaučių ir kitų organų veikla.


6. Galimos kritinės komplikacijos – be skubaus gydymo gali išsivystyti dauginių organų nepakankamumas ir gyvybei pavojinga būklė.

Streptokokinis toksinio šoko sindromas atsiranda dėl tam tikrų bakterijos Streptococcus pyogenes (A grupės β-hemolizinio streptokoko) ypatybių ir organizmo reakcijos. Pagrindinės priežastys:

• Streptokokų toksinų išskyrimas – bakterijos gamina toksinus, kurie sukelia stiprią imuninę reakciją.


• Pirminė infekcija – bakterijos patenka per žaizdas, nudegimus, chirurgines žaizdas ar gleivines (pvz., kvėpavimo takus).


• Imuninės sistemos reakcija – organizmas į toksinus reaguoja itin stipriai, išskirdamas daug uždegiminių mediatorių.


• Sisteminė uždegiminė reakcija – ši reakcija sukelia kraujotakos sutrikimus, šoką ir organų pažeidimus.


• Rizikos veiksniai – tam tikros būklės (pvz., susilpnėjusi imuninė sistema, odos traumos) padidina tikimybę susirgti.

• Staigus karščiavimas – kūno temperatūra greitai pakyla.


• Kraujospūdžio kritimas – atsiranda silpnumas, galvos svaigimas, šoko požymiai.


• Stiprus skausmas – dažnai nepalyginamai didesnis nei matomi vietiniai pakitimai (pvz., žaizdos srityje).


• Bėrimai ar odos paraudimas – gali atsirasti vietoje infekcijos arba išplisti plačiau.


• Pykinimas, vėmimas, viduriavimas – dėl sisteminės toksinų įtakos.


• Raumenų skausmai – stiprūs, plintantys po visą kūną.


• Sąmonės sutrikimai – sumišimas, mieguistumas ar net sąmonės netekimas.


• Kvėpavimo sutrikimai – dusulys, greitas kvėpavimas dėl organų pažeidimų.

Įtariant streptokokinį toksinio šoko sindromą, būtina greitai atlikti tyrimus, kad būtų patvirtinta diagnozė ir įvertinta organų būklė:

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina bendrą paciento būklę, šoko požymius, odos ir žaizdų pakitimus.


2. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (CRB, ENG), kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, elektrolitai.


3. Kraujo pasėlis – padeda nustatyti, ar kraujyje yra streptokokų.


4. Žaizdos ar pažeistos vietos pasėlis – bakterijų nustatymui ir antibiotikų jautrumui įvertinti.


5. Koaguliacijos tyrimai – krešėjimo rodikliai, nes gali atsirasti krešumo sutrikimų.


6. Vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar MRT, jei reikia nustatyti infekcijos židinį ar komplikacijas.


7. Deguonies kiekio kraujyje matavimas (pulsoksimetrija, kraujo dujų tyrimas) – įvertinti kvėpavimo funkciją.

Streptokokinis toksinio šoko sindromas yra gyvybei pavojinga būklė, todėl gydymas pradedamas nedelsiant ligoninėje. Dažniausiai taikoma:

1. Intensyvi priežiūra – pacientas guldomas į reanimacijos skyrių, užtikrinama kvėpavimo ir kraujotakos funkcija.


2. Antibiotikai – skiriami plataus veikimo spektro, vėliau parenkami pagal bakterijų jautrumą.


3. Skysčių terapija – į veną leidžiami skysčiai kraujospūdžiui atkurti ir palaikyti.


4. Vaistai kraujospūdžiui kelti (vazopresoriai) – naudojami, jei vien skysčiai nepadeda.


5. Chirurginis infekcijos židinio pašalinimas – prireikus šalinamos nekrotinės ar stipriai pažeistos audinių sritys.


6. Imunoglobulinai į veną – gali būti naudojami toksinų poveikiui mažinti.


7. Organų palaikomoji terapija – dializė inkstų funkcijai, dirbtinė plaučių ventiliacija kvėpavimui, jei reikalinga.

Trumpai tariant, gydymas orientuotas į greitą infekcijos šaltinio kontrolę, toksinų poveikio mažinimą ir gyvybinių funkcijų palaikymą.

Streptokokinis toksinio šoko sindromas yra labai pavojinga liga, nes toksinai pažeidžia įvairias organizmo sistemas. Galimos komplikacijos:

• Dauginių organų nepakankamumas – sutrinka inkstų, kepenų, plaučių ir kitų organų veikla.


• Kraujotakos šokas – dėl labai sumažėjusio kraujospūdžio sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi.


• Krešėjimo sutrikimai (DIC sindromas) – kraujagyslėse formuojasi mikrotrombai, galintys pažeisti organus.


• Minkštųjų audinių nekrozė – audinių žūtis infekcijos židinyje, reikalaujanti chirurginio gydymo.


• Kvėpavimo nepakankamumas – dėl plaučių pažeidimo ar bendros organizmo būklės.


• Neurologiniai sutrikimai – sąmonės netekimas, traukuliai dėl hipoksijos ar toksinų poveikio.


• Mirtis – net ir gydant, ši būklė išlieka pavojinga gyvybei.

Streptokokinio toksinio šoko sindromo visiškai išvengti neįmanoma, tačiau riziką galima sumažinti tinkamai prižiūrint žaizdas ir laiku gydant infekcijas. Pagrindiniai būdai:

• Žaizdų higiena – visada tinkamai nuplauti, dezinfekuoti net ir nedideles žaizdas ar įbrėžimus.


• Infekcijų gydymas – laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda pūlingų ar sunkiai gyjančių žaizdų, karščiavimas, stiprus skausmas.


• Rankų higiena – dažnai plauti rankas, ypač liečiant žaizdas ar po kontakto su sergančiaisiais.


• Imuniteto stiprinimas – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.


• Įspėjamųjų ženklų atpažinimas – nedelsiant kreiptis į medikus, jei infekcija progresuoja labai greitai ir atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas, silpnumas.