Tachikardija

• Fiziologinė reakcija į provokacijas. Širdis pagreitėja reaguodama į fizinį krūvį, stresą, karštį, skausmą ar emocijas – tai normalus adaptacinis atsakas, siekiant patenkinti padidėjusį organizmo deguonies poreikį .


• Simpatinės nervų sistemos aktyvacija. Streso metu arba sportuojant išsiskiria adrenalinas ir norepinefrinas, kurie jungiasi prie β₁ receptorių širdyje ir skatina širdies plakimo dažnį .


• Sinoatrio mazgelio (sinuso mazgelio) veiklos pagreitėjimas. Padidėję simpatiniai signalai skatina SA mazgelį generuoti impulsius dažniau – taip didėja širdies ritmas.


• Kraujotakos prisitaikymas. Didesnis širdies susitraukimų dažnis padidina širdies minutės tūrį – taip visos kūno dalys gauna daugiau kraujo ir deguonies, prisitaikant prie padidėjusių poreikių.


• Parasimpatinės sistemos įsijungimas. Kai baigiasi provokacija (pvz., baigiamas sportuoti ar ramybėje), parasimpatinė sistema (via vagus nervas) sumažina ritmą – širdis grįžta į normalų dažnį

• Padidėjęs širdies ritmas (> 100 dūžių/min)


• Širdies plakimas („širdis muša“, „plaka greičiau“)


• Galvos svaigimas ar silpnumas


• Dusulys


• Krūtinės spaudimo pojūtis


• Neramumas arba nerimastingumas


• Pykinimas


• Alpimo ar apalpimo pojūtis


• Padidintas prakaitavimas


• Sunkumas miegant (jei rytinė tachikardija)

1. Elektrokardiograma (EKG) – greitai ir neinvaziškai įvertina ritmo sutrikimo tipą, pavyzdžiui, supraventrikulinę ar ventrikulinę tachikardiją.


2. Holterio monitorius (24–48 val.) – fiksuoja širdies ritmą ilgiau, leidžiant identifikuoti kartojančius epizodus, kurių gali nebūti atliekant vienkartinę EKG.


3. Įvykio (event) registratorius – nešiojamas sprendimas tiems, kurių priepuoliai būna retai; įrašo širdies ritmą tik paspaudus mygtuką arba automatiškai atpažįstant ritmo pakitimus.


4. Streso (krūvio) testas – EKG stebisi fizinio krūvio metu; padeda nustatyti, ar tachikardija siejasi su krūviu ar yra su koronarinės ligos požymiu.


5. Echokardiograma – ultragarsu matoma širdis; svarbu įvertinti jos sandarą, vožtuvų būklę, skilvelių dydį ir funkciją.


6. Kraujas ir šlapimo tyrimai – padeda nustatyti galimas priežastis: skydliaukės disfunkciją, elektrolitų disbalansą, anemiją ar infekciją.


7. Tilt table testas – vertinamas širdies ir kraujagyslių atsakas keičiant kūno padėtį – naudingas įtariant ortostatinę tachikardiją arba vasovagalinę reakciją.


8. Elektrofiziologijos (EP) tyrimas – invazinis ir išsamus; padeda tiksliai nustatyti ritmo sutrikimo židinį, ypač svarbus svarstant širdies ritmą reguliuojančią procedūrą (ablaciją).


9. Širdies vaizdinimo tyrimai (KT arba MRT) – itin detaliai įvertina širdies struktūras, kraujagysles ir galimus fibrotiškus pakitimus, ypač naudingi sudėtingiems atvejams.


10. Koronarinė angiografija – invazinė procedūra, skirta ištirti vainikines arterijas; rodoma esant įtarimui, kad tachikardija susijusi su išemine širdies liga ar kraujagyslių blokada.

Dažniausiai diagnostika prasideda nuo EKG ir Holterio, o pažengusiais ar neaiškiais atvejais – kreipiamasi į detalesnius tyrimus, kad būtų tiksliai nustatytas tyrimo poreikis ir gydymo kryptis.

1. Gyvensenos korekcijos. Ribokite kavą, stiprią arbatą, alkoholį ir rūkymą – šie stimuliatoriai dažnai sukelia širdies akceleraciją. Skirkite pakankamai miego, palaikykite reguliarų fizinį aktyvumą ir stenkitės mažinti stresą – taip sumažinsite tachikardijos epizodų skaičių.


2. Vagalūs manevrai. Priepuolio metu pabandykite užlaikyti kvėpavimą, švelniai spausti pirštų galiukus arba atvėsinti veidą šaltu vandeniu – tai trumpalaikiai metodai, kurie gali stimuliuoti vaginį nervą ir padėti natūraliai sumažinti širdies ritmą.


3. Medikamentai (antiaritminiai). Gydytojas gali paskirti beta-adrenoblokatorius (pvz., metoprololį) arba kalcio kanalų blokatorius (pvz., verapamilį), kurie sulėtina širdies dūžius ir stabilizuoja ritmo pokyčius – tai padeda išvengti pasikartojančių epizodų.


4. Kateterinė ablacija. Jei vaistai nepakankamai veiksmingi arba epizodai kartojasi, gydytojas gali panaudoti kateterį, kad radiofrekvencija arba šaldymas sunaikintų netaisyklingo impulso židinius širdies audiniuose – tai gali suteikti ilgalaikę ramybę be vaistų.


5. Elektrinė kardioversija. Esant sunkiam ar pavojingam epizodui (pvz., greita supraventrikulinė tachikardija), taikomas elektrinis šoko impulsas – tai greitas, saugus būdas atstatyti normalų širdies ritmą.


6. Implantuojami prietaisai. Jei tachikardija yra dažna ar pavojinga gyvybei, naudojamas širdies stimulatorius (pagalbinis „pyptukas“) arba automatinis implantabilus defibriliatorius, kuris reaguoja į sutrikimus ir , jei reikia, atkuria širdies normalią veiklą.


7. Gretutinių ligų gydymas. Jei tachikardiją sukelia skydliaukės veiklos sutrikimai, elektrolitų disbalansas ar širdies struktūros pakitimai (pvz., vožtuvų ligos), būtina gydyti šias priežastis – taip galima sumažinti ritmo sutrikimų pasireiškimą.

Gydymo planas visada formuojamas individualiai – pirmiausia orientuojamasi į gyvenimo būdo keitimus, o prireikus įtraukiami medikamentai ar procedūros.

• Širdies nepakankamumas. Ilgalaikis padidėjęs ritmas padidina širdies krūvį, gali vystytis raumenų silpimas ir dekompensacija, kai širdis nebeatlaiko apkrovos.


• Kardiomiopatija. Nuolatinė tachikardija gali pakeisti širdies raumenį (išsiplėsti, suplonėti) ir smarkiai pabloginti jo funkciją.


• Krūtinės angina ar išemija. Sparčiai besitraukianti širdis gali nepakankamai aprūpinti save krauju, ypač jei yra vainikinės arterijos susiaurėjimas – gali atsirasti skausmas krūtinėje.


• Smegenų kraujotakos sutrikimas. Netaisyklingas ritmas gali sukelti mažesnius kraujo srautus į smegenis arba trombų susidarymą, todėl gali įvykti galvos svaigimas ar net insultas.


• Savižudybės rizika. Lėtinis tachikardijos epizodų nuovargis, nerimas ar panikos priepuoliai gali turėti emocinių pasekmių, ypač be tinkamos psichologinės pagalbos.


• Kraujospūdžio nestabilumas. Staigūs ritmo pokyčiai gali sukelti aukštą arba žemą kraujospūdį – tai apsunkina kasdienį funkcionavimą.


• Širdies plėtimosi pažeidimas (aritmijos). Jeigu ritmas ilgai sutrinka, gali atsirasti papildomų ritmo sutrikimų (pvz., prieširdžių virpėjimas ar skilvelių ekstrasistolė).

Net ir atrodo, kad tachikardija – tik „greitas širdies plakimas“, tačiau ilgainiui ji gali sukelti rimtų širdies, kraujotakos ar emocinių komplikacijų. Todėl svarbu laiku kreiptis, laiku daryti tyrimus ir, reikalui esant, taikyti gydymą.

Kad išvengtumėte tachikardijos ir palaikytumėte savo širdį sveiką, stenkitės įgyvendinti keletą paprastų, bet veiksmingų kasdienybės principų.

Visų pirma, gyvenkite sveikai – venkite per daug kofeino, alkoholio ir cigaretų, o mityboje rinkitės širdžiai palankią subalansuotą dietą, turtingą vaisių, daržovių ir sveikų riebalų. Reguliari fizinė veikla – pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar lengvas sportas – ne tik stiprina širdį, bet ir padeda reguliuoti širdies ritmą. Nepamirškite ir gero nakties poilsio: 7–9 valandų kokybiškas miegas padeda raminti nervų sistemą ir padaro širdį atsparesnę stresinėje būsenoje.

Kalbant apie stresą, svarbu rasti būdų reguliariai atsipalaiduoti – gilus kvėpavimas, meditacija arba lengvi tempimo pratimai gali padėti išvengti nervų sistemos hiperaktyvumo ir stabdyti širdies ritmo šuolius. Gerkite pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis ar aktyvios veiklos metu, nes dehidratacija gali staiga paskatinti tachikardiją.

Jei jau sergate kitomis būklėmis, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimu ar padidėjusiu kraujo spaudimu, reguliariai lankykitės pas gydytoją – tai leidžia laiku sureaguoti į galimus ritmo pakitimus. Taip pat venkite staigių temperatūros pokyčių, kurie kartais gali paskatinti širdies plazdėjimą.