Tinklainės atšoka

1. Stiklakūnio pokyčiai: su amžiumi arba dėl traumos stiklakūnis (želė pavidalo medžiaga akies viduje) pradeda trauktis ir atsiskiria nuo tinklainės paviršiaus.


2. Tinklainės plyšimas: traukiantis stiklakūniui, gali susidaryti tinklainės plyšimas ar įtrūkimas, per kurį skystis patenka po tinklaine.


3. Skysčio kaupimasis: per atsiradusį plyšį skystis iš stiklakūnio ertmės patenka po tinklaine ir ima ją kelti nuo pagrindo.


4. Tinklainės atsiskyrimas: susikaupęs skystis vis labiau atskiria tinklainę nuo kraujagyslinio sluoksnio, trukdydamas mitybai ir deguonies tiekimui.


5. Regos funkcijos sutrikimas: atsiskyrus tinklainei, regos ląstelės pradeda nykti, o ilgainiui gali būti visam laikui prarasta rega paveiktoje vietoje.

• Tinklainės plyšimai ar įtrūkimai: dažniausiai atsiranda dėl stiklakūnio traukos, ypač vyresniame amžiuje ar esant trumparegystei.


• Stiklakūnio atsiskyrimas: natūraliai senstant stiklakūnis traukiasi ir gali atsitraukti nuo tinklainės, sukeldamas plyšimus.


• Akių traumos: smūgiai ar sužeidimai gali pažeisti tinklainę ir sukelti jos atsiskyrimą.


• Akių operacijos ar uždegimai: po kataraktos operacijų ar dėl uždegiminių ligų gali padidėti atšokos rizika.


• Genetinis polinkis ir buvusios atšokos: jei artimi giminaičiai turėjo šią būklę ar kita akis jau patyrė atšoką, rizika išauga.


• Aukšto laipsnio trumparegystė: didelis akies pailgėjimas plonina tinklainę ir didina jos pažeidžiamumą.

Šie veiksniai sutrikdo tinklainės vientisumą arba prisideda prie skysčio kaupimosi po ja, todėl ji gali atsiskirti nuo pagrindinių audinių.

• Staigus blyksnių matymas (ypač tamsoje)


• „Musyčių“ ar šešėlių regėjimas (judančios dėmės)


• Regėjimo lauko susiaurėjimas ar „užuolaida“ akies šone


• Neryškus ar iškreiptas matymas


• Staigus regėjimo pablogėjimas viena akimi

1. Akių dugno apžiūra (oftalmoskopija): gydytojas specialiu prietaisu įvertina tinklainės būklę ir ieško plyšimų ar atšokimo požymių.


2. Akių ultragarsas (echografija): atliekamas, jei tinklainė nematoma dėl kraujavimo ar drumsto lęšiuko – padeda aptikti atšokimą net nematant dugno.


3. Regėjimo aštrumo testas: nustatoma, kiek pažeistas regėjimas ir ar atšoka paveikė centrinę regos zoną.


4. Regos lauko tyrimas: įvertina, ar yra regos lauko susiaurėjimų, būdingų tinklainės atšokai.


5. Optinė koherentinė tomografija (OCT): tiksliai parodo tinklainės sluoksnių būklę ir atskyrimą nuo pagrindo (dažniau naudojama esant centrinei atšokai).

Tinklainės atšoka gydoma chirurginiu būdu, nes vaistais jos atstatyti neįmanoma. Gydymo tikslas – pritvirtinti tinklainę atgal prie akies sienelės ir išsaugoti regėjimą. Pagrindiniai metodai:

1. Vitrektomija: tai dažniausiai taikoma operacija, kurios metu pašalinamas stiklakūnis ir jo vietoje į akį įleidžiamas specialus dujų arba silikono užpildas, prilaikantis tinklainę prie akies sienelės, kol ji prigyja.


2. Skleros įspaudimas: prie akies paviršiaus iš išorės prisiuvamas silikoninis dirželis, kuris sumažina tinklainės įtempimą ir padeda jai priglusti.


3. Pneumatinė retinopeksija: į akies vidų įšvirkščiama dujų burbulas, kuris spaudžia tinklainę prie sienelės, o vėliau atliekamas lazerio ar šalčio (krioterapijos) fiksavimas.


4. Lazerio terapija arba krioterapija: taikoma užsandarinti mažus tinklainės plyšimus ankstyvoje stadijoje, dar neatsiskyrus tinklainei.

Gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai diagnozuojama ir pradėta gydyti. Laiku suteikta pagalba padidina tikimybę išsaugoti regėjimą.

Negydoma ar pavėluotai diagnozuota tinklainės atšoka gali sukelti rimtų pasekmių.

Pavojingiausia iš jų – nuolatinis regėjimo praradimas, kai pažeistos tinklainės ląstelės neatsistato ir žmogus netenka regos paveiktoje akyje.

Jei atšoka apima geltonąją dėmę, gali būti prarasta centrinė rega, atsakinga už aiškų ir detalų matymą. Ilgainiui gali formuotis randinis audinys (proliferacinė vitreoretinopatija), kuris trukdo tinklainei vėl priglusti prie akies sienelės ir didina atkryčio tikimybę.

Kai kuriais atvejais išsivysto antrinė glaukoma, kai dėl uždegiminių ar mechaninių pokyčių padidėja akispūdis ir pažeidžiamas regos nervas. Pooperacinės komplikacijos, tokios kaip akių infekcija (endoftalmitas), pasitaiko retai, bet gali būti labai pavojingos.

Taip pat galimas pakartotinis tinklainės atšokimas, ypač esant silpnai tinklainei ar sudėtingoms pradinėms formoms.

Tinklainės atšokos ne visada galima visiškai išvengti, tačiau laikantis tam tikrų prevencinių priemonių galima sumažinti jos riziką. Svarbiausia – laiku pastebėti regos pokyčius ir nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, ypač pajutus blyksnius, šešėlius ar regėjimo susiaurėjimą.

Reikėtų reguliariai tikrinti akis, ypač žmonėms, turintiems didelę trumparegystę, cukrinį diabetą ar šeimos istorijoje buvusią tinklainės atšoką.

Taip pat svarbu saugoti akis nuo traumų, ypač sportuojant ar dirbant pavojingus darbus – tam gali būti naudojamos apsauginės priemonės.

Po akių operacijų būtina laikytis gydytojo nurodymų ir stebėti bet kokius naujus simptomus. Jei anksčiau buvo pastebėta tinklainės plyšimų ar plonėjimo, gydytojas gali pasiūlyti profilaktinį lazerio gydymą, kad sustiprintų pažeistas vietas.

Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių.