Tirotoksikozė

1. Hormonų išsiskyrimo pokyčiai – skydliaukė pradeda gaminti arba išlaisvinti per daug T3 ir T4 hormonų.


2. Hormonų pertekliaus kaupimasis kraujyje – padidėjęs hormonų kiekis pradeda veikti įvairias organų sistemas.


3. Metabolizmo pagreitėjimas – organizmo ląstelės dirba intensyviau, didėja energijos sunaudojimas.


4. Fiziologinių sistemų perkrova – širdies, nervų, termoreguliacijos ir kitos sistemos veikia padidintu režimu.


5. Bendros organizmo disfunkcijos – dėl ilgalaikio hormonų pertekliaus sutrinka normalus organų darbas ir vystosi klinikiniai sutrikimai.

Tirotoksikozė atsiranda dėl įvairių skydliaukės veiklos sutrikimų ar kitų veiksnių, kurie lemia per didelį skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Pagrindinės priežastys:

• Graves liga (difuzinis toksinis gūžys) – autoimuninė liga, kai imuninė sistema skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų.


• Toksinė mazginė struma – vienas ar keli skydliaukės mazgai savarankiškai gamina hormonus nepriklausomai nuo organizmo poreikių.


• Tiroiditas – uždegimas, kurio metu į kraują patenka per didelis anksčiau sukauptų hormonų kiekis.


• Per didelė vaistų dozė – tirotoksikozę gali sukelti netinkamai vartojamas levotiroksinas ar kiti jodo turintys preparatai.


• Retesnės priežastys – hipofizės ar kiaušidžių navikai, gebantys skatinti arba imituoti skydliaukės hormonų gamybą.

• Širdies veiklos pokyčiai – greitas pulsas, širdies plakimo pojūtis, širdies ritmo sutrikimai.


• Medžiagų apykaitos pagreitėjimas – nepaaiškinamas svorio kritimas nepaisant normalaus ar padidėjusio apetito.


• Nervų sistemos simptomai – nerimas, dirglumas, nemiga, drebulys.


• Šilumos netoleravimas – prakaitavimas, karščio pojūtis net ir ramybės būsenoje.


• Raumenų silpnumas – ypač pečių ir šlaunų srityje.


• Odos ir plaukų pokyčiai – oda tampa plona, drėgna, plaukai silpnėja, gali slinkti.


• Virškinimo sistemos sutrikimai – dažnesni tuštinimosi epizodai ar viduriavimas.


• Akių simptomai – išsiplėtusios akys, akių sausumas, jautrumas šviesai (ypač sergant Graves liga).


• Menstruacijų sutrikimai – moterims gali pasireikšti nereguliarus ciklas ar mėnesinių nebuvimas.

Įtariant tirotoksikozę, atliekami tyrimai padeda įvertinti skydliaukės hormonų kiekį ir nustatyti sutrikimo priežastį. Pagrindiniai tyrimai:

1. Kraujo tyrimai: TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas) – dažniausiai būna sumažėjęs. Laisvas T4 ir T3 – paprastai padidėję. Antikūnai (TRAb, anti-TPO) – padeda nustatyti autoimuninę priežastį (pvz., Graves ligą).


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): leidžia įvertinti skydliaukės dydį, struktūrą, mazgų buvimą.


3. Scintigrafija: parodo, ar skydliaukės audinys tolygiai ar židiniais gamina hormonus, atskiria Graves ligą nuo mazginės strumos.


4. Magnetinio rezonanso ar kompiuterinė tomografija: atliekama tik retais atvejais, jei įtariami navikai ar kitos netipinės priežastys.

Tirotoksikozės gydymas priklauso nuo priežasties, hormonų pertekliaus lygio ir paciento būklės. Dažniausiai taikomi šie metodai:

1. Vaistai – skiriami tireostatikai (vaistai, slopinantys skydliaukės hormonų gamybą) bei simptominiai vaistai, pvz., beta adrenoblokatoriai širdies plakimui ir drebulio mažinti.


2. Radioaktyvusis jodas – naudojamas skydliaukės audiniui sunaikinti arba sumažinti jo aktyvumą, ypač esant difuzinei ar mazginei strumai.


3. Chirurginis gydymas – dalies ar visos skydliaukės pašalinimas taikomas, kai kiti metodai netinka, yra didelė struma ar įtariama piktybinė liga.


4. Simptominis gydymas – priemonės, skirtos kontroliuoti širdies, nervų ar kitų sistemų veiklos sutrikimus, kol sureguliuojama hormonų pusiausvyra.


5. Priežasties koregavimas – gydomos kitos ligos ar būklės (pvz., tiroiditas, vaistų perdozavimas), sukėlusios tirotoksikozę.

• Širdies sutrikimai – nuolatinis širdies ritmo padažnėjimas, prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas.


• Raumenų silpnumas ir nykimas – ilgalaikis hormonų perteklius silpnina raumenis.


• Kaulų retėjimas (osteoporozė) – pagreitėja kaulinio audinio irimas, didėja lūžių rizika.


• Metaboliniai sutrikimai – reikšmingas svorio kritimas, energijos stoka, organizmo išsekimas.


• Psichikos pokyčiai – dirglumas, nerimas, nemiga, kartais depresija.


• Tirotoksinė krizė – staigus, gyvybei pavojingas hormonų perteklius, sukeliantis aukštą temperatūrą, stiprų širdies plakimą, sąmonės sutrikimus.

Tirotoksikozės visiškai išvengti neįmanoma, nes ji dažnai susijusi su autoimuniniais procesais ar kitais nevaldomais veiksniais, tačiau riziką galima sumažinti. Pagrindiniai būdai:

• Reguliarūs sveikatos patikrinimai – anksti nustatyti skydliaukės veiklos pokyčius, ypač jei šeimoje yra skydliaukės ligų.


• Jodo balansas – užtikrinti pakankamą, bet ne perteklinį jodo vartojimą (naudoti joduotą druską, vengti perteklinių papildų be gydytojo rekomendacijos).


• Lėtinių ligų kontrolė – laiku gydyti autoimunines, uždegimines ar kitas sveikatos problemas, galinčias paveikti skydliaukę.


• Vaistų vartojimo priežiūra – vengti savarankiško hormoninių ar jodo turinčių preparatų vartojimo.


• Sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas stiprina organizmo atsparumą.