Toksoplazmozė

Infekcinės ir parazitinės
Toksoplazmozė – tai parazitinė liga, kurią sukelia Toxoplasma gondii, plintanti per užkrėstą maistą, gyvūnus ar užterštą aplinką.
Lightspring| Shutterstock

Toksoplazmozė – kas tai?

Toksoplazmozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia vienaląstis parazitas Toxoplasma gondii.



Ši liga gali paveikti įvairius organus ir audinius, tačiau dažniausiai ji vystosi be ryškių klinikinių požymių arba pasireiškia lengvais negalavimais.



Dažniausiai infekcija įgyjama gyvenimo eigoje, tačiau tam tikromis aplinkybėmis – pavyzdžiui, nėštumo metu ar esant nusilpusiai imuninei sistemai – toksoplazmozė gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.



Liga gali būti ūminė arba lėtinė, o infekcija dažnai išlieka organizme visą gyvenimą, esant latentinėje formoje.


Toksoplazmozės atsiradimo eiga


  1. Parazito patekimas į organizmą – žmogus užsikrečia prarijęs Toxoplasma gondii oocistas ar audinių cistas, esančias užterštame maiste, neplautose daržovėse ar per kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais (dažniausiai katėmis).

  2. Parazito dauginimasis – patekęs į virškinamąjį traktą, parazitas patenka į kraujotaką ir prasiskverbia į įvairias organizmo ląsteles, kur aktyviai dauginasi.

  3. Imuninės sistemos atsakas – organizmas pradeda gaminti antikūnus, bandydamas sustabdyti infekciją; dažnai infekcija tuo metu tampa besimptomė arba silpnai išreikšta.

  4. Latentinės formos susidarymas – užuot visiškai pašalinus parazitą, organizmas jį „užrakina“ ląstelėse, kuriose jis lieka gyvybingas, bet neaktyvus (dažniausiai raumenyse, akyse, smegenyse).

  5. Reaktyvacija (jei nusilpsta imuninė sistema) – esant imunosupresijai (pvz., sergant ŽIV/AIDS, po organų transplantacijos ar gydymo chemoterapija), parazitas gali vėl suaktyvėti ir sukelti rimtus organų pažeidimus.


Kodėl atsiranda toksoplazmozė?


  • Užkrėsto maisto vartojimas – valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą (ypač kiaulieną, avieną ar laukinę mėsą), kurioje yra parazito cistų.

  • Kontaktas su katėmis ar jų išmatomis – katės yra pagrindiniai parazito šeimininkai, o žmogus gali užsikrėsti, jei liečia užkrėstą kraiką, dirvą ar paviršius, kuriuose yra katės išmatų.

  • Neplautų daržovių ar vaisių vartojimas – oocistos gali būti ant augalinių produktų, užterštų dirvožemiu ar vandeniu.

  • Kontaktas su užteršta žeme – per sodo darbus ar žaidžiant lauke, kai oda ar burna liečiasi su žeme, kurioje gali būti oocistų.

  • Užkrėtimas nėštumo metu – jei moteris pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu, parazitas gali patekti į vaisių ir sukelti įgimtą toksoplazmozę.

  • Kraujo perpylimas ar organų transplantacija – labai retai, bet galimas užkrėtimas per biologinius skysčius ar transplantatus.


Toksoplazmozės simptomai


  • Padidėję limfmazgiai (ypač kakle)

  • Lengvas karščiavimas

  • Nuovargis, silpnumas

  • Raumenų skausmai

  • Gerklės perštėjimas

  • Galvos skausmas



Sunkesniais atvejais arba esant nusilpusiai imuninei sistemai gali pasireikšti:




  • Akių uždegimas (toksoplazminis retinitas)

  • Sutrikusi rega

  • Sutrikusi koordinacija, traukuliai ar sąmonės pakitimai (jei pažeidžiamos smegenys)


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant toksoplazmozę?


  1. Serologiniai kraujo tyrimai – pagrindinis ginklas prieš šį mikroskopinį slaptavalstietį. Tiriami IgM ir IgG antikūnai prieš Toxoplasma gondii. IgM rodo neseną infekciją, IgG – senesnį kontaktą. Kartais tenka tirti jų avidumą (prisirišimo stiprumą), kad būtų galima nustatyti, ar infekcija sena ar šviežutėlė kaip ryto laikraštis.

  2. PGR (polimerazės grandininė reakcija) – šis tyrimas leidžia aptikti parazito DNR kraujyje, vaisiaus vandenyse ar kituose mėginiuose. Ypač naudingas nėštumo metu ar sunkių atvejų diagnostikai – tarsi parazito parašas nusikaltimo vietoje.

  3. Akių dugno tyrimas – jei įtariamas toksoplazminis retinitas, oftalmologas gali aptikti būdingus uždegiminius pažeidimus tinklainėje. Akys – langai į sielą, bet ir į parazito buveinę.

  4. Galvos smegenų vaizdiniai tyrimai (KT ar MRT) – naudojami įtariant neurotoksoplazmozę, ypač pacientams su silpnu imunitetu. Galvos skausmai, traukuliai ar keistas elgesys – viskas gali būti ne tik kūrybinis įkvėpimas, bet ir toksoplazma.

  5. Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas) – jei nėščiajai nustatoma pirminė infekcija, šiuo tyrimu aiškinamasi, ar užkrėstas vaisius.


Kaip gydoma toksoplazmozė?


  1. Be simptomų ar lengva eiga: sveikiems suaugusiesiems, kurių imuninė sistema stipri, gydymo dažnai nereikia – organizmas pats susidoroja su infekcija.

  2. Simptominė toksoplazmozė: kai pasireiškia limfmazgių uždegimas, karščiavimas ar kiti požymiai, gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar simptominis gydymas.

  3. Sunkesnė eiga ar pažeisti organai: skiriami antiparazitiniai vaistai, dažniausiai pirimetaminas kartu su sulfadiazinu ir folio rūgštimi (siekiant apsaugoti kraujodarą).

  4. Akių toksoplazmozė: gydoma panašia kombinacija – pirimetaminas + sulfadiazinas arba kitais antibiotikais (pvz., klindamicinu), kartais kartu su kortikosteroidais.

  5. Neurotoksoplazmozė ar gydymas imunokompromituotiems pacientams: taikomas intensyvesnis, ilgesnis gydymo kursas su nuolatine stebėsena, nes infekcija gali būti gyvybei pavojinga.

  6. Nėščiosioms: jei infekcija nustatoma nėštumo metu, skiriami specifiniai antibiotikai, tokie kaip spiramicinas, o vėliau – priklausomai nuo vaisiaus būklės – pirimetaminas ir sulfadiazinas.


Kokias komplikacijas gali sukelti toksoplazmozė?

Toksoplazmozė dažniausiai būna lengvos eigos, tačiau tam tikrose situacijose gali sukelti rimtų komplikacijų.



Viena pavojingiausių yra įgimta toksoplazmozė, kai infekcija perduodama vaisiui nėštumo metu – tai gali lemti apsigimimus, regos sutrikimus ar smegenų pažeidimus.



Žmonėms su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV/AIDS ar po organų transplantacijos, gali išsivystyti neurotoksoplazmozė, pažeidžianti smegenis ir sukelianti traukulius, sąmonės sutrikimus ar net mirtį.



Kita galima komplikacija – toksoplazminis retinitas, kai parazitas pažeidžia tinklainę ir gali sukelti regos pablogėjimą ar apakimą.



Esant sunkiam sisteminiam uždegimui, infekcija gali apimti širdį (miokarditą), plaučius (pneumoniją) ar kitus vidaus organus.



Retais atvejais ilgai trunkanti ar negydyta toksoplazmozė gali sukelti lėtinį nuovargį, bendrą silpnumą ar ilgalaikius neurologinius simptomus.


Kaip išvengti toksoplazmozės?

Toksoplazmozės galima išvengti laikantis paprastų higienos ir maisto saugos taisyklių.



Pirmiausia svarbu gerai termiškai apdoroti mėsą, ypač kiaulieną, avieną ir laukinę mėsą – net ir nedidelis žalias gabalėlis gali turėti parazitų cistų.



Taip pat būtina plauti rankas po kontakto su žalia mėsa, neplautomis daržovėmis ar dirvožemiu.



Vartojant šviežias daržoves ar vaisius – jas reikėtų kruopščiai nuplauti. Jei turite katę, svarbu kasdien valyti jos kraiko dėžutę, tačiau tą turėtų daryti ne nėščioji, nes oocistos tampa užkrečiamos po 1–2 dienų.



Dirbant sode ar su žeme, būtina naudoti pirštines, o po to nusiplauti rankas.



Reikėtų vengti gerti nefiltruoto ar nežinomos kilmės vandens, kuris galėtų būti užterštas.



Nėščiosioms patariama vengti bet kokio kontakto su kačių išmatomis ir vengti valgyti nepakankamai apdorotą mėsą ar neplautus produktus.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai prognozuoja, kad 2030 m. dažniausiai pasitaikanti liga pasaulyje bus depresija: šis sutrikimas pralenks net širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Kitas faktas