Trapinių kaulų sindromas

Raumenų, kaulų, sąnarių
Trapinių kaulų sindromas – tai riešo srities būklė, susijusi su trapinio kaulo sandaros ar funkcijos pakitimais.
SoftSheep | Shutterstock

Trapinių kaulų sindromas – kas tai?

Trapinių kaulų sindromas – tai medicininė būklė, kai dėl trapinio kaulo, priklausančio riešo proksimalinei eilinei, įvyksta jo struktūros ar biomechaninės funkcijos pakitimai.



Šis sindromas apima kaulo sąveikos su aplinkiniais riešo kaulais, raiščiais bei sąnariniais paviršiais sutrikimus, dėl kurių pakinta natūrali riešo biomechanika ir atsiranda ilgalaikiai anatominių ryšių pokyčiai.


Trapinių kaulų sindromo eiga


  1. Anatominė predispozicija – trapinio kaulo padėtis ir forma sudaro prielaidas sutrikimui vystytis.

  2. Pakartotinės mechaninės apkrovos – ilgalaikis riešo naudojimas ar mikrotraumos veikia trapinį kaulą.

  3. Kaulo struktūros pokyčiai – atsiranda trapinio kaulo degeneraciniai ar morfologiniai pakitimai.

  4. Biomechanikos disbalansas – sutrinka natūrali riešo kaulų sąveika ir judesių koordinacija.

  5. Anatominių ryšių pažeidimas – pakinta trapinio kaulo santykiai su aplinkiniais kaulais bei raiščiais.

  6. Sindromo išsivystymas – susiformuoja nuolatinė būklė, vadinama trapinių kaulų sindromu.


Kodėl atsiranda trapinių kaulų sindromas?


  • Įgimta anatominė kaulo forma – trapinio kaulo variacijos ar netipinė struktūra gali predisponuoti sindromui.

  • Pasikartojančios mikrotraumos – nuolatinės mechaninės apkrovos riešui (darbas, sportas) lemia kaulo perkrovą.

  • Ūminė trauma – riešo lūžiai ar sumušimai gali paveikti trapinio kaulo padėtį ir stabilumą.

  • Raiščių silpnumas ar pažeidimai – destabilizuoja riešo kaulų sąveiką, sukeldami papildomą krūvį trapiniam kaului.

  • Biomechanikos sutrikimai – netaisyklingas riešo judesių pasiskirstymas ilgainiui sukelia kaulo pakitimus.

  • Degeneraciniai procesai – amžiaus ar kitų veiksnių sąlygota kaulinio ir sąnarinio audinio degeneracija.


Trapinių kaulų sindromo simptomai


  • Lokalus skausmas – jaučiamas ties trapinio kaulo vieta riešo srityje.

  • Judesių ribotumas – ypač lenkiant ar tiesiant riešą.

  • Patinimas – gali atsirasti aplink riešo sąnarį.

  • Spaudimo jautrumas – skausmas stiprėja palpuojant trapinio kaulo vietą.

  • Silpnumas – sumažėja rankos jėga, sunkiau atlikti įprastus veiksmus.

  • Diskomfortas judant – sustiprėja fizinio krūvio ar tam tikrų rankos judesių metu.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant trapinių kaulų sindromą?


  1. Klinikinis ištyrimas – gydytojas įvertina riešo judesius, palpuoja trapinio kaulo vietą, nustato skausmo lokalizaciją ir judesių ribotumą.

  2. Rentgenografija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis įvertinti trapinio kaulo struktūrą, padėtį ir galimus pakitimus.

  3. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalesnį kaulo vaizdą, padeda nustatyti smulkius lūžius ar morfologinius pakitimus.

  4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama minkštųjų audinių, raiščių bei ankstyvų degeneracinių pokyčių įvertinimui.

  5. Ultragarsinis tyrimas – gali padėti įvertinti aplinkinių minkštųjų audinių būklę.


Kaip gydomas trapinių kaulų sindromas?


  1. Riešo imobilizacija – naudojamas įtvaras ar ortozė, kad būtų sumažintas judėjimas ir suteikta galimybė kaului bei aplinkiniams audiniams gyti.

  2. Fizinio krūvio ribojimas – rekomenduojama vengti pasikartojančių ar intensyvių riešo judesių, kurie gali dar labiau apkrauti trapinį kaulą.

  3. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – skiriami skausmui ir uždegimui mažinti, dažniausiai vartojami trumpą laiką.

  4. Kineziterapija – specialiai parinkti pratimai padeda atkurti riešo judrumą, sustiprinti aplinkinius raumenis ir pagerinti funkciją.

  5. Fizioterapija – taikomos procedūros, tokios kaip ultragarsas, magnetoterapija ar elektroterapija, kurios gerina kraujotaką ir skatina audinių gijimą.

  6. Kortikosteroidų injekcijos – naudojamos, kai skausmas yra intensyvus ir nepadeda įprastos priemonės; jos mažina uždegimą pažeistoje srityje.

  7. Chirurginis gydymas – taikomas esant sunkiai ar užsitęsusiai būklei, gali būti atliekama trapinio kaulo korekcija, dalinis pašalinimas ar riešo stabilizavimo operacija.


Kokias komplikacijas gali sukelti trapinių kaulų sindromas?


  • Lėtinis riešo skausmas – nuolatinis ar periodiškai pasireiškiantis diskomfortas.

  • Judesių apribojimas – sumažėjęs riešo lankstumas ir judesių amplitudė.

  • Rankos jėgos susilpnėjimas – sunkiau atlikti kasdienius veiksmus ar fizinį darbą.

  • Riešo nestabilumas – dėl pakitusių kaulo santykių su aplinkiniais kaulais.

  • Ankstyva artrozė – sąnario kremzlės degeneracija dėl biomechanikos sutrikimo.

  • Darbingumo sumažėjimas – ypač profesijose, kuriose reikalingas rankų miklumas ar jėga.

  • Kitos riešo struktūrų pažaidos – gretimų kaulų ar raiščių degeneracija.


Kaip išvengti trapinių kaulų sindromo?


  • Taisyklingas darbo ergonomikos laikymasis – vengti ilgalaikio riešo įtempimo, naudoti ergonominius darbo įrankius ir tinkamą rankų padėtį.

  • Reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai – atliekant specialius riešo ir dilbio raumenis stiprinančius pratimus, sumažinama apkrova trapiniam kaului.

  • Pertraukos fizinio krūvio metu – dirbant rankomis ar sportuojant, daryti reguliarias pauzes, kad riešas nepersitemptų.

  • Tinkama apsauga sportuojant – kontaktinio sporto ar didelio krūvio veiklose naudoti riešo apsaugas ar įtvarus.

  • Traumų prevencija – stengtis išvengti kritimų ar smūgių į riešą, nes ūminės traumos gali paskatinti sindromo vystymąsi.

  • Ankstyvas simptomų atpažinimas – pajutus pirmuosius riešo skausmo ar diskomforto požymius, kreiptis į specialistą ir laiku pradėti gydymą.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas