Trombocitopenija

1. Trombocitų gamybos sutrikimas – kaulų čiulpuose dėl įvairių veiksnių (pvz., ligų, vaistų ar chemoterapijos) sumažėja trombocitų gamyba.


2. Padidėjęs trombocitų irimas – imuninė sistema arba kiti mechanizmai greičiau naikina trombocitus nei jie spėja susidaryti.


3. Trombocitų kaupimasis blužnyje – išsiplėtusi blužnis gali sulaikyti per daug trombocitų, mažindama jų kiekį kraujotakoje.


4. Trombocitų kiekio sumažėjimas kraujyje – kai trombocitų koncentracija nukrenta žemiau normos (mažiau nei 150 × 10⁹/l), diagnozuojama trombocitopenija.


5. Sutrinka kraujo krešėjimas – dėl per mažo trombocitų kiekio organizmas nebesugeba efektyviai stabdyti kraujavimo.


6. Padidėja kraujavimo rizika – net nedidelės traumos gali sukelti kraujosruvas, dantenų ar nosies kraujavimą, o sunkesniais atvejais – vidinius kraujavimus.

Ši eiga gali vystytis palaipsniui arba labai greitai, priklausomai nuo priežasties ir bendros organizmo būklės.

• Sumažėjusi trombocitų gamyba – dėl kaulų čiulpų funkcijos sutrikimų (pvz., leukemijos, aplastinės anemijos, chemoterapijos, spindulinės terapijos ar infekcijų) trombocitai gaminami nepakankamai.


• Padidėjęs trombocitų irimas (sunaikinimas) – kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta trombocitus kaip svetimkūnius ir juos naikina. Tai pasitaiko sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., idiopatine trombocitopenine purpura, raudonąja vilklige), po tam tikrų infekcijų ar vartojant tam tikrus vaistus.


• Trombocitų pasiskirstymo sutrikimai – kai trombocitai kaupiasi blužnyje dėl jos padidėjimo (pvz., sergant kepenų ciroze), todėl jų sumažėja kraujotakoje.

Taip pat trombocitopeniją gali sukelti tam tikri vaistai, virusinės infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitai), nėštumas ar genetiniai sutrikimai. Daugeliu atvejų būtina išsiaiškinti priežastį, kad būtų galima taikyti tinkamą gydymą.

• Mėlynės (hematomos) – atsiranda lengvai, net po nedidelio spaudimo ar be aiškios priežasties.


• Smulkūs taškiniai kraujavimai (petėchijos) – rausvai violetiniai taškeliai ant odos, ypač kojose, kulkšnyse ar blauzdose.


• Dantenų ar nosies kraujavimas – dažni ar sunkiai sustabdomi kraujavimai, net esant nedideliam dirginimui.


• Ilgai trunkantis kraujavimas po pjūvio ar dantų valymo – krešėjimas lėtas dėl mažo trombocitų kiekio.


• Kraujas šlapime ar išmatose – gali rodyti vidinį kraujavimą.


• Gausesnės ar užsitęsusios menstruacijos – dažnas simptomas moterims.


• Nuovargis ar silpnumas – ne specifinis, bet pasitaikantis dėl kraujo netekimo ar kartu esančios pagrindinės ligos.


• Sunkiais atvejais – kraujavimas į vidaus organus ar smegenis – reikalauja skubios medicininės pagalbos.

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – nustatomas trombocitų kiekis kraujyje; dažniausiai pirmasis tyrimas, rodantis trombocitopeniją.


2. Kraujo tepinėlio mikroskopija – leidžia įvertinti trombocitų išvaizdą, kiekį, kitų kraujo ląstelių pokyčius bei atmesti klaidingai sumažintą skaičių dėl agregatų.


3. Kaulų čiulpų tyrimas (biopsija arba aspiracija) – atliekamas esant neaiškiai priežasčiai ar įtarimui dėl gamybos sutrikimo (pvz., leukemijos, aplazijos).


4. Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai – padeda įvertinti, ar trombocitopenija susijusi su sisteminėmis ligomis.


5. Imunologiniai tyrimai – ieškoma autoantikūnų ar kitų imuninės sistemos pakitimų (pvz., ANA, anti-trombocitiniai antikūnai).


6. Virusų tyrimai – tiriama dėl galimų infekcijų (pvz., hepatitas B/C, ŽIV, Epstein-Barr, CMV), kurios gali sukelti trombocitų mažėjimą.


7. Krešėjimo rodikliai (INR, APTT, fibrinogenas) – vertinami, jei įtariamas išplitęs krešėjimo sutrikimas (DIC).


8. Nėštumo testas (jei aktualu) – nėštumas gali sukelti lengvą trombocitopeniją (gestacinę).

1. Pagrindinės ligos gydymas – jei trombocitopeniją sukelia infekcija, autoimuninė liga ar vaistai, gydoma ar koreguojama pirminė priežastis.


2. Trombocitų transfuzijos – skiriamos esant labai mažam trombocitų kiekiui ar aktyviam kraujavimui, ypač jei yra grėsmė gyvybei.


3. Kortikosteroidai – vartojami imuninės kilmės trombocitopenijai (pvz., ITP) slopinti imuninį trombocitų naikinimą.


4. Imunoglobulinų terapija (IVIG) – naudojama greitam trombocitų kiekio pakėlimui, ypač ūmiuose ar kritiniuose atvejuose.


5. Imunosupresantai ar biologiniai vaistai – taikomi lėtinei ar atspariai imuninės kilmės trombocitopenijai.


6. Splenektomija (blužnies šalinimas) – gali būti atliekama esant nuolatinei, į gydymą nereaguojančiai trombocitopenijai.


7. Trombopoetino agonistai – skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose (pvz., eltrombopagas, romiplostimas).


8. Kraujavimo profilaktika ir atsargumas – ribojama fizinė veikla, venkiama vaistų, mažinančių krešėjimą (pvz., aspirino), bei imamasi priemonių kraujavimui išvengti.

Lengvesniais atvejais gali pakakti stebėjimo be gydymo, jei nėra kraujavimo požymių, o trombocitų kiekis nėra pavojingai mažas.

Trombocitopenija, ypač jei sunki ar negydoma, gali sukelti pavojingų komplikacijų, susijusių su sutrikusiu kraujo krešėjimu.

Pirmiausia, dėl sumažėjusio trombocitų kiekio didėja spontaninio kraujavimo rizika, net be išorinės traumos.

Tai gali pasireikšti dažnais nosies, dantenų ar odos kraujavimais, taip pat kraujavimu iš virškinamojo trakto ar šlapimo takų.

Sunkiausia komplikacija yra kraujavimas į smegenis (intracerebrinis kraujavimas) – tai reta, bet gyvybei pavojinga būklė, kuri gali ištikti staiga, ypač jei trombocitų kiekis labai mažas (paprastai <10 × 10⁹/l).

Moterys gali patirti gausias ir užsitęsusias menstruacijas, o nėščiosioms trombocitopenija gali būti susijusi su komplikacijomis gimdymo metu.

Be to, lėtinė trombocitopenija gali sukelti anemiją dėl ilgalaikio kraujo netekimo ir gyvenimo kokybės pablogėjimą – dėl nuolatinio nuovargio, mėlynių ir baimės kraujuoti žmonės riboja fizinį aktyvumą.

Jei trombocitopeniją sukelia rimta liga, pvz., leukemija ar kaulų čiulpų nepakankamumas, gali būti ir gyvybei grėsmingų komplikacijų, susijusių su pačia pagrindine liga.

Trombocitopenijos ne visada galima visiškai išvengti, ypač jei ji susijusi su genetiniais ar autoimuniniais veiksniais, tačiau daugelio atvejų riziką galima sumažinti laikantis tam tikrų principų.

Pirmiausia svarbu vengti vaistų, galinčių mažinti trombocitų kiekį, pvz., kai kurių antibiotikų, chemoterapinių preparatų, heparino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo – juos vartoti tik gydytojui rekomendavus ir esant būtinybei.

Taip pat svarbu apsisaugoti nuo virusinių infekcijų, kurios gali paveikti kaulų čiulpus ar sukelti imuninę trombocitopeniją – pvz., skiepytis nuo hepatito B, gripo, vengi kontaktų su infekuotais asmenimis.

Sveika gyvensena ir mityba – svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B₁₂, folio rūgšties ir geležies kiekį, nes šie elementai svarbūs kraujodarai ir kraujo ląstelių susidarymui.

Jei yra lėtinė liga (pvz., autoimuninė ar kepenų liga), būtina reguliariai tikrintis ir valdyti pagrindinę būklę, kad būtų išvengta šalutinio poveikio kraujo sistemai.

Galiausiai, reikėtų vengti pavojaus keliančių situacijų, kurios gali sukelti kraujavimus – ypač jei žmogus jau turi polinkį į mažą trombocitų kiekį. Sportuojant ar dirbant fizinį darbą verta naudoti apsaugines priemones.

Nors ne visos formos gali būti prevenciškai kontroliuojamos, ankstyva rizikos veiksnių atpažinimas ir tinkama sveikatos priežiūra padeda sumažinti trombocitopenijos išsivystymo ar paūmėjimo tikimybę.