Tulžies pūslės uždegimas

1. Tulžies latakų užsikimšimas. Dažniausiai dėl tulžies akmenų ar gleivių susikaupimo tulžies latakai užsikemša, sutrikdydami tulžies nutekėjimą.


2. Tulžies pūslės spaudimo padidėjimas. Užsikimšus latakams, tulžies pūslėje kaupiasi tulžis, didėja spaudimas ir gleivinės dirginimas.


3. Gleivinės uždegimas. Padidėjęs spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys sukelia gleivinės uždegimą ir patinimą.


4. Infekcijos vystymasis. Jei tulžies nutekėjimas visiškai sutrinka, gali prisidėti bakterinė infekcija, sukelianti pūlingą uždegimą.


5. Uždegimo plitimas ir komplikacijos. Uždegimas gali plisti į aplinkinius audinius, sukelti pūlinius ar tulžies pūslės perforaciją, reikalaujančią skubios medicininės pagalbos.

Tulžies pūslės uždegimas atsiranda dėl kelių pagrindinių priežasčių, kurios sutrikdo tulžies nutekėjimą ir sukelia uždegimą.

• Tulžies akmenys. Dažniausia priežastis – tulžies akmenų užkimšimas tulžies latakų, kuris trukdo tulžies ištekėjimą ir sukelia spaudimą bei uždegimą.


• Infekcijos. Bakterinės infekcijos gali išsivystyti dėl užstrigusios tulžies ir gleivinės pažeidimo, skatindamos pūlingą uždegimą.


• Tulžies latakų spazmai. Raumenų spazmai gali trumpam sutrikdyti tulžies nutekėjimą ir prisidėti prie uždegimo.


• Tulžies pūslės sienelės pažeidimai. Mechaniniai ar cheminiai dirgikliai gali sukelti gleivinės uždegimą.


• Lėtinės ligos ir imuninės sistemos sutrikimai. Kai kurios būklės gali skatinti uždegimo vystymąsi tulžies pūslėje.


• Šie veiksniai dažnai veikia kartu, todėl tulžies pūslės uždegimas gali išsivystyti greitai arba palaipsniui.

• Intensyvus skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali plisti į petį ar nugarą


• Pykinimas ir vėmimas


• Karščiavimas ir šaltkrėtis (dažnai ūmių uždegimų atveju)


• Pilvo pūtimas ir diskomfortas


• Sutrikęs apetitas


• Kartais – gelta (odos ir akių pageltimas), jei uždegimas susijęs su tulžies latakų obstrukcija


• Bendras silpnumas ir negalavimas

1. Klinikinė apžiūra ir anamnezė. Gydytojas įvertina simptomus, pilvo srities skausmą ir bendrą paciento būklę.


2. Kraujo tyrimai. Vertinamas uždegimo laipsnis (C-reaktyvusis baltymas, leukocitų kiekis), kepenų fermentai ir tulžies latakų funkcija.


3. Pilvo ultragarsas. Pagrindinis neinvazinis tyrimas, leidžiantis vizualizuoti tulžies pūslę, nustatyti akmenis, sienelės storėjimą ar skysčių kaupimąsi.


4. Kompiuterinė tomografija (KT). Naudojama sudėtingesniais atvejais, kai reikalingas detalesnis audinių vaizdas arba įtariamos komplikacijos.


5. HIDA skenavimas (hepatobiliarinės scintigrafijos tyrimas). Vertina tulžies pūslės funkciją ir tulžies nutekėjimą, ypač jei ultragarso rezultatai nėra aiškūs.

Tulžies pūslės uždegimas gydomas siekiant pašalinti uždegimą, kontroliuoti infekciją ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Vaistų terapija. Skiriami antibiotikai bakterinei infekcijai gydyti, taip pat priešuždegiminiai ir skausmą malšinantys vaistai.


2. Poilsis ir dieta. Rekomenduojama lengva, mažai riebalų turinti dieta ir fizinis poilsis.


3. Skysčių vartojimas. Užtikrinamas pakankamas skysčių kiekis, kad būtų palaikoma organizmo funkcija.


4. Chirurginis gydymas. Jei uždegimas dažnai kartojasi arba yra komplikacijų (pvz., pūlinys), gali būti reikalinga tulžies pūslės pašalinimo operacija (cholecistektomija).


5. Ligos komplikacijų valdymas. Sunkiais atvejais gali prireikti papildomų intervencijų, pvz., pūlinio drenažo ar gydymo intensyvios terapijos skyriuje.

Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, paciento būklę ir komplikacijų buvimą.

Dažna komplikacija yra pūlinys (abscesas), kuris susidaro tulžies pūslėje dėl pūlių kaupimosi ir gali reikalauti chirurginio drenažo.

Gali išsivystyti tulžies pūslės plyšimas, kuris sukelia pilvo ertmės uždegimą (peritonitą) ir reikalauja skubios operacijos.

Uždegimas gali išplisti į tulžies latakus, sukeldamas cholangitą – sunkią tulžies latakų infekciją.

Ilgainiui gali formuotis fibrozė ir randėjimas, trikdantys tulžies pūslės funkciją.

Gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas dėl uždegiminių pakitimų ar komplikacijų.

Negydomas uždegimas gali sukelti bendrą sisteminę infekciją (sepsį), pavojingą gyvybei.

Tulžies pūslės uždegimo išvengimas dažniausiai susijęs su tulžies akmenligės prevencija ir bendros sveikatos palaikymu.

Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vengti per daug riebaus, kepto ir sunkiai virškinamo maisto.

Reguliariai palaikyti normalų kūno svorį, nes nutukimas didina tulžies akmenų susidarymo riziką.

Fizinis aktyvumas gerina medžiagų apykaitą ir mažina uždegimo riziką.

Vengti ilgalaikio badavimo ar labai griežtų dietų, kurios gali skatinti tulžies akmenų formavimąsi.

Laiku gydyti tulžies akmenligę ar kitus virškinimo organų sutrikimus, kurie gali lemti tulžies pūslės uždegimą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda anksti nustatyti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią ligos vystymuisi.