Ūminė leukemija

Ūminė leukemija dažniausiai prasideda staiga ir greitai progresuoja. 

Dažniausiai žmogus, susirgęs ūmine leukemija, pradeda skųstis bendru silpnumu, jam pakyla temperatūra (kai kuriems ji laikosi virš 38 laipsnių). Karščiavimą silpnai veikia įprastiniai vaistai, naudojami temperatūrai mažinti.

Ligai progresuojant ligonis jaučia vis didėjantį silpnumą, netenka apetito, mažėja jo kūno svoris, tęsiasi karščiavimas iki 39 laipsnių, padidėja limfmazgiai, blužnis. 

Dėl progresuojančios mažakraujystės pablykšta oda, dėl sumažėjusio trombocitų skaičiaus gali kraujuoti iš dantenų, nosies, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos. 

• Genetiniai pakitimai – chromosomų translokacijos, mutacijos (pvz., „Philadelphia“ chromosoma), kurios skatina nenormalų blastų dauginimąsi.


• Įgimti sindromai – Dauno sindromas, Fanconi anemija, Li-Fraumeni sindromas didina ūminės leukemijos riziką.


• Jonizuojanti spinduliuotė – didelės apšvitos dozės (pvz., branduolinių avarijų metu, radioterapijos metu).


• Chemikalai – ilgalaikis kontaktas su benzenu, organiniais tirpikliais, tam tikromis chemijos pramonės medžiagomis.


• Ankstesnė chemoterapija ar spindulinė terapija – gydant kitą vėžį, gali išsivystyti antrinė leukemija.


• Virusai – kai kurie retrovirusai (pvz., HTLV-1) gali būti susiję su leukemijos išsivystymu.


• Silpnesnė imuninė sistema – įgimti ar įgyti imuniteto sutrikimai sudaro palankias sąlygas piktybiniam ląstelių virsmui.

• Silpnumas ir nuovargis;


• Karščiavimas;


• Vis „prikimbančios“ infekcijos;


• Kraujavimas (pavyzdžiui, iš nosies, dantenų, žarnyno ir kt.);


• Mėlynės;


• Kaulų ir sąnarių skausmai;


• Padidėję limfmazgiai;


• Padidėjusios kepenys ir/ar blužnis;


• Apetito stoka ir svorio kritimas;


• Blyškumas, išblyškusi oda;


• Dusulys, apsunkintas kvėpavimas;


• Negalėjimas toleruoti net ir nedidelio fizinio krūvio. 
  
   

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT) – dažniausiai nustatoma anemija, trombocitopenija ir leukocitų skaičiaus pokyčiai (gali būti labai daug arba labai mažai).


2. Kraujo tepinėlio mikroskopija – matomi nesubrendę kraujo ląstelių pirmtakai (blastai).


3. Kaulų čiulpų tyrimas (aspiracija ir biopsija) – būtinas diagnozei patvirtinti, leidžia įvertinti blastų kiekį ir kaulų čiulpų struktūrą.


4. Imunofenotipavimas (tėkmės citometrija) – nustatoma, kokio tipo ląstelės virsta leukeminėmis (limfoidinės ar mieloidinės kilmės).


5. Citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai – padeda nustatyti genetinius pokyčius leukeminėse ląstelėse, kurie svarbūs prognozei ir gydymo pasirinkimui.


6. Biocheminiai kraujo tyrimai – vertinami kepenų, inkstų funkcijos rodikliai, elektrolitai, LDH (ląstelių irimo žymuo).


7. Kiti tyrimai – krūtinės ląstos rentgenograma, ultragarsas, juosmens punkcija (įvertinti centrinės nervų sistemos pažeidimą), jei yra indikacijų.

1. Širdies ritmo reguliacijos sutrikimas – dėl vidinių ar išorinių veiksnių pakinta širdies elektrinių impulsų generavimas ar laidumas.


2. Padidėjęs sinusinio mazgo aktyvumas arba papildomi židiniai – impulsai pradeda plisti greičiau nei įprastai arba atsiranda papildomų elektrinių impulsų šaltinių.


3. Širdies susitraukimų dažnio didėjimas – širdis ima plakti greičiau nei 100 kartų per minutę.


4. Nepakankamas skilvelių prisipildymas – dėl greito ritmo kraujas nespėja pakankamai pritekėti į skilvelius.


5. Širdies darbo neefektyvumas – sumažėja išstumiamo kraujo tūris, blogėja organų aprūpinimas deguonimi.


6. Klinikinės išraiškos pasireiškimas – atsiranda tachikardijai būdingų požymių: silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, širdies plakimo jutimas.

Ūminės leukemijos komplikacijas lemia tiek ligos eiga, tiek ir sudėtingas gydymo procesas:

• Infekcijos. Sergant leukemija sumažėja organizmui apsaugą suteikiančių baltųjų kraujo kūnelių skaičius, todėl organizmas tampa labai pažeidžiamas infekcijoms. Imunitetas nusilpsta dar labiau dėl chemoterapijos ar kaulų čiulpų transplantacijos. Ligoniai dažnai serga plaučių uždegimu, įvairiomis odos infekcijomis, kyla odos pūliniai, votys ir pan.;


• Anemija. Sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, todėl pasireiškia nuovargis, dusulys, blyškumas.;


• Kraujavimas. Sumažėjęs trombocitų kiekis (trombocitopenija) sukelia padidėjusį kraujavimo pavojų – kraujavimą iš nosies, dantenų, lengvai atsirandančias mėlynes, pavojingą vidinį kraujavimą;


• Organų pažeidimai. Leukeminės ląstelės gali infiltruoti kepenis, blužnį, limfmazgius, CNS, sukeldamos įvairių organų veiklos sutrikimus;


• Citokinų išsiskyrimo sindromas. Tai sunkus uždegiminis atsakas, galintis būti pavojingas gyvybei. Jis siejamas su CAR-T terapija.;


• Antrinis vėžys. Dėl intensyvios chemoterapijos ilgalaikėje perspektyvoje gali padidėti kitų vėžio formų rizika;


• Suprastėjusi ligonio psichologinė būklė. Sunki fizinė būklė, skausmas, sudėtingas ir ilgas gydymo procesas, hospitalizacija gali sukelti nerimą, nežinomybę dėl ateities, lemti depresiją;


• Pagrindinė komplikacija yra ligos pasikartojimas (recidyvas) po gydymo.

Labai dažnai leukemijos priežastys nėra žinomos, todėl nėra absoliučių prevencijos priemonių ir net laikantis sveikos gyvensenos taisyklių gali nepavykti išvengti ligos.

Tačiau yra žinomi tam tikri rizikos veiksniai, kurių vengimas gali sumažinti susirgimo tikimybę. Leukemijos išvengti gali padėti:

• Kancerogenų vengimas. Reikėtų riboti buvimą jonizuojančioje spinduliuotėje, sąlytį su chemikalais (pavyzdžiui, benzenu ir kt.);


• Darbo sauga. Jeigu žmogus darbe susiduria su kancerogenais, labai svarbu laikytis visų darbo saugos reikalavimų;


• Nerūkyti. Rūkymas susijęs su padidėjusia ūminės mieloblastinės leukemijos (ŪML) rizika, ypač suaugusiems;


• Tyrimai. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir nedelsiant atlikti išsamius tyrimus, jei ėmėte jausti neįprastus, neraminančius simptomus (pavyzdžiui, vis pasireiškia karščiavimas, neįprastas kraujavimas, atsiranda mėlynių ir kt.);


• Genetiko konsultacija. Kai kuriais atvejais leukemija gali būti susijusi su paveldimomis genetinėmis mutacijomis (pvz., Li-Fraumeni sindromas);


• Sveika gyvensena. Nors tiesioginis sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos ryšys nėra įrodytas, tačiau neabejotina, kad sveika gyvensena yra svarbi.