Ūmus šlapimo susilaikymas

1. Provokuojantis veiksnys – atsiranda priežastis, sutrikdanti normalią šlapimo tėkmę ar nervinę šlapinimosi kontrolę (pvz., prostatos padidėjimas, akmuo, trauma).


2. Šlapimo pūslės prisipildymas – šlapimas kaupiasi pūslėje, tačiau jo pasišalinimas tampa apsunkintas arba visai neįmanomas.


3. Šlapimo tėkmės sustojimas – šlapimo pūslė negali būti ištuštinta, net jei yra stiprus noras šlapintis.


4. Pūslės pertempimas – dėl didelio šlapimo kiekio pūslės sienelės išsitempia ir padidėja vidinis slėgis.


5. Skausmo ir diskomforto atsiradimas – pacientas jaučia stiprų, progresuojantį skausmą apatinėje pilvo dalyje.


6. Organizmo reakcija – gali atsirasti nerimas, prakaitavimas, kraujospūdžio ar širdies ritmo pokyčiai.


7. Galimos komplikacijos – jei būklė nesustabdyta, gali išsivystyti pūslės sienelės pažeidimai, refliuksas į inkstus ar ūmus inkstų funkcijos sutrikimas.

Ūmus šlapimo susilaikymas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios dažniausiai susijusios su šlapimo takų obstrukcija, nervų sistemos veiklos sutrikimu ar išoriniais veiksniais. Pagrindinės priežastys:

• Mechaninės priežastys – kliūtis šlapimo nutekėjimui: prostatos padidėjimas (gerybinė hiperplazija), prostatos vėžys, šlaplės akmenys, navikai, randai ar įgimtos anomalijos.


• Neurologinės priežastys – nervų sistemos ligos ar pažeidimai (stuburo traumos, išsėtinė sklerozė, insultas, diabetinė neuropatija), kurie sutrikdo šlapinimosi refleksus.


• Vaistų poveikis – kai kurie medikamentai (anticholinerginiai, antihistamininiai, antidepresantai, opioidai) slopina šlapimo pūslės susitraukimą ar atpalaiduoja šlaplės sfinkterį.


• Pooperacinės būklės – dėl anestezijos, skausmo ar laikino nervinių impulsų sutrikimo šlapinimasis gali būti uždelstas.


• Psichogeniniai veiksniai – retesni atvejai, kai šlapimo sulaikymas susijęs su emocine įtampa ar stresu.


• Infekcijos ir uždegimai – šlapimo takų infekcijos ar prostatitas, sukeliantys patinimą ir mechaninį užspaudimą.

• Staigus nesugebėjimas pasišlapinti – stiprus noras šlapintis, bet šlapimas neišsiskiria arba išsiskiria tik labai nedaug.


• Skausmas apatinėje pilvo dalyje – stiprus, maudžiantis ar spazminis, didėjantis kaupiantis šlapimui.


• Pilvo pūslės padidėjimas – apčiuopiama ar matoma įtempta masė apatinėje pilvo srityje.


• Stiprus diskomfortas ir neramumas – pacientas negali patogiai atsisėsti ar atsigulti, būna sujaudintas, neramus.


• Silpna ar nutrūkstanti šlapimo srovė – jei pavyksta išspausti kelis lašus ar nedidelį kiekį, srovė būna silpna, neefektyvi.


• Vegetaciniai simptomai – prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio pokyčiai dėl stipraus skausmo ir streso.

1. Klinikinė apžiūra – apčiuopiant nustatoma padidėjusi, įtempta šlapimo pūslė, įvertinama skausminga apatinė pilvo sritis.


2. Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) – leidžia įvertinti šlapimo pūslės prisipildymą, nustatyti likutinį šlapimo kiekį bei galimas kliūtis (akmenis, navikus).


3. Kateterizacija – diagnostinė ir kartu gydomoji procedūra, padedanti nustatyti šlapimo kiekį bei palengvinti būklę.


4. Bendras šlapimo tyrimas – atliekamas po kateterizacijos, padeda nustatyti infekciją ar kraujo priemaišas.


5. Kraujo tyrimai – kreatinino, karbamido, elektrolitų koncentracija, inkstų funkcijos įvertinimui.


6. Uroflowmetrija (šlapinimosi srovės tyrimas) – atliekama vėliau, kai būklė stabilizuojama, padeda nustatyti šlapimo srovės sutrikimus.


7. Papildomi vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar uretrocistoskopija – taikomi, jei įtariami navikai, striktūros ar sudėtingesnės priežastys.

1. Skubi pagalba – šlapimo pūslės ištuštinimas. Atliekama šlapimo pūslės kateterizacija (dažniausiai per šlaplę). Jei to padaryti nepavyksta, taikoma suprapubinė punkcija (kateterio įvedimas per pilvo sieną į pūslę). Tai pašalina šlapimą ir palengvina skausmą.


2. Priežasties nustatymas. Po šlapimo išleidimo pacientas ištiriamas – nustatoma, ar susilaikymą sukėlė mechaninė kliūtis (prostatos padidėjimas, akmuo, navikas), neurologinis sutrikimas ar vaistų poveikis.


3. Medikamentinis gydymas. Skiriami vaistai, padedantys sumažinti kliūtį ar palengvinti šlapimo nutekėjimą, pvz., alfa adrenoblokatoriai (prostatos padidėjimui), antibiotikai (infekcijos atveju), kiti pagal priežastį.


4. Chirurginis gydymas. Jei šlapimo susilaikymą sukelia prostatos hiperplazija, navikai ar šlapimo takų striktūros, gali prireikti operacijos (pvz., prostatos pašalinimo, akmens pašalinimo, striktūros korekcijos).


5. Priežasties kontrolė ir ilgalaikė priežiūra. Pacientui taikomos priemonės, užkertančios kelią pakartotiniam šlapimo susilaikymui – gydoma pagrindinė liga, reguliariai atliekami tyrimai, prireikus taikomas ilgalaikis kateteris ar kiti metodai.

• Šlapimo pūslės pertempimas – dėl perteklinio šlapimo kaupimosi pūslės sienelė išsitempia ir gali netekti dalies susitraukimo funkcijos.


• Šlapimo pūslės pažeidimas – gali atsirasti mikroįplyšimai, kraujavimas ar net pūslės plyšimas (labai retai, bet pavojinga).


• Šlapimo takų infekcijos – šlapimo užsistovėjimas sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi.


• Hidroureteris ir hidronefrozė – dėl didelio spaudimo šlapimas ima grįžti į šlapimtakius ir inkstus, sukeldamas jų išsiplėtimą.


• Ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas – dėl šlapimo sąstovio ir inkstų pažeidimo sutrinka jų filtravimo funkcija.


• Pasikartojantis šlapimo susilaikymas – net po pašalinimo, jei nepašalinta priežastis, būklė gali kartotis.


• Gyvenimo kokybės blogėjimas – nuolatinė baimė dėl pakartotinio susilaikymo, skausmo ar kateterio naudojimo gali turėti psichologinį poveikį.

Ūmaus šlapimo susilaikymo ne visada galima išvengti, nes jis gali atsirasti staiga, tačiau riziką galima sumažinti tinkamai rūpinantis sveikata:

• Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai – ypač vyrams po 50 metų rekomenduojama tikrintis prostatos būklę.


• Pagrindinių ligų kontrolė – gydyti gerybinę prostatos hiperplaziją, šlapimo takų infekcijas, akmenligę ar neurologinius sutrikimus.


• Vaistų vartojimo priežiūra – vengti piktnaudžiavimo medikamentais, kurie gali trikdyti šlapinimąsi (anticholinerginiai, antihistamininiai, opioidai), arba juos vartoti tik gydytojo nurodymu.


• Infekcijų prevencija – laikytis asmens higienos, vartoti pakankamai skysčių, laiku gydyti šlapimo takų infekcijas.


• Sveikas gyvenimo būdas – vengti alkoholio ir peršalimo, nes jie gali sukelti pūslės ar prostatos paburkimą ir sukelti staigų susilaikymą.


• Skubi reakcija į pirmuosius simptomus – pastebėjus silpną šlapimo srovę, dažną naktinį šlapinimąsi ar diskomfortą, nedelsti ir kreiptis į gydytoją.


• Pooperacinė priežiūra – po operacijų, ypač atliekamų pilvo ar dubens srityje, būtina atidžiai stebėti šlapinimosi funkciją.