Utėlėtumas

1. Užsikrėtimas – utėlės arba jų glindos (kiaušinėliai) perduodamos tiesioginio kontakto metu su užsikrėtusiu asmeniu arba per jo naudojamus daiktus (šukas, kepures, drabužius, patalynę).


2. Utėlių prisitvirtinimas – patekusios į plaukus ar ant kūno, utėlės tvirtinasi prie plaukų ar drabužių siūlių ir pradeda maitintis krauju.


3. Glindų dėjimas – patelės prie plaukų šaknų arba drabužių siūlių pritvirtina kiaušinėlius, kurie yra tvirtai priklijuojami specialia medžiaga.


4. Lervų išsiritimas – po kelių dienų iš glindų išsirita jaunos utėlės (nimfos), kurios taip pat maitinasi krauju.


5. Subrendimas – nimfos per kelias savaites virsta suaugusiomis utėlėmis, galinčiomis daugintis.


6. Gyvavimo ciklo palaikymas – nuolat maitinantis ir dauginantis, utėlės sudaro uždarą ciklą, kuris užtikrina parazito plitimą ir ligos išlikimą, jei nėra taikomos priemonės joms naikinti.

• Tiesioginis kontaktas – artimas sąlytis su užsikrėtusiu asmeniu (glėbys, žaidimai, miegas kartu).


• Asmeninių daiktų dalijimasis – šukos, kepurės, šalmai, rankšluosčiai, patalynė, drabužiai.


• Prasta higiena – ypač svarbu drabužiniam utėliėtumui, kai nedažnai keičiami ar skalbiami rūbai.


• Didelis žmonių susibūrimas – darželiai, mokyklos, globos įstaigos, kareivinės, pabėgėlių stovyklos.


• Artimas kūno kontaktas – gaktinis utėliėtumas dažniausiai plinta lytiniu keliu.

Esminė priežastis – utėlės perduodamos iš žmogaus žmogui, todėl ši liga yra užkrečiama.

• Niežėjimas – atsiranda dėl utėlių įkandimų ir jų seilių poveikio odai.


• Odos paraudimas ir sudirgimas – matomi įbrėžimai, smulkūs bėrimai ar kraujosruvos.


• Glindos (kiaušinėliai) – balti ar gelsvi, prie plaukų šaknų ar drabužių siūlių tvirtai priklijuoti dariniai.


• Matomos utėlės – gyvi parazitai gali būti aptinkami plaukuose, ant odos ar drabužių.


• Antrinė infekcija – intensyviai kasantis gali atsirasti pūlinukų ar šašų.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas ar slaugytojas apžiūri plaukus, galvos odą, gaktos sritį arba drabužių siūles, ieškodamas gyvų utėlių ir glindų.


2. Plaukų sruogų tyrimas – plaukai peržiūrimi šukomis ar didinamuoju stiklu, kad būtų galima aptikti glindas.


3. Dermatoskopija arba mikroskopinis tyrimas – jei reikia, surinkti plaukai su glindomis ar utėlėmis tiriami padidinant, kad būtų patvirtinta diagnozė.


4. Drabužių patikra – įtariant drabužinį utėliėtumą, apžiūrimi siūlių tarpai, kur gali būti glindų ar suaugusių utėlių.

Dažniausiai diagnozei pakanka vizualinės apžiūros, nes utėlės ir jų glindos yra gerai matomos plika akimi.

1. Pedikulicidiniai preparatai – specialūs šampūnai, losjonai ar purškalai su permetrinu, dimetikonu ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, skirtos utėlėms naikinti.


2. Plaukų šukavimas – tankiomis šukomis reguliariai iššukuojamos negyvos utėlės ir glindos po gydymo.


3. Asmens higiena – kruopštus plaukų, odos, kūno ir gaktos srities prausimas pagal gydytojo rekomendacijas.


4. Drabužių ir patalynės dezinfekcija – skalbimas karštame vandenyje (ne mažiau kaip 60 °C), lyginimas arba cheminis valymas.


5. Artimųjų patikra – būtina ištirti ir, jei reikia, gydyti šeimos narius ar asmenis, su kuriais buvo artimas kontaktas.


6. Pakartotinis gydymas – dažnai rekomenduojama procedūrą pakartoti po 7–10 dienų, kad būtų sunaikintos iš naujai išsiritusių glindų atsiradusios utėlės.

Esminė gydymo sąlyga – vienu metu gydyti visus užsikrėtusius asmenis ir dezinfekuoti aplinką, kitaip liga gali kartotis.

• Odos pažeidimai – dėl nuolatinio kasymosi atsiranda žaizdelės, šašai, randeliai.


• Antrinės bakterinės infekcijos – į įdrėskimus gali patekti bakterijos, sukeldamos pūlinius, impetigą ar net odos uždegimą (celiulitą).


• Limfmazgių padidėjimas – uždegimo metu gali patinti artimiausi limfmazgiai.


• Alerginės reakcijos – utėlių seilės gali sukelti odos alerginius bėrimus ar intensyvų niežėjimą.


• Miego ir gyvenimo kokybės sutrikimai – nuolatinis niežulys trukdo miegoti, sukelia nerimą, diskomfortą.


• Infekcinių ligų plitimas – drabužinis utėliėtumas gali perduoti pavojingas infekcijas, tokias kaip dėmėtoji šiltinė ar grįžtamoji šiltinė.

• Asmeninių daiktų nesidalijimas – nenaudoti svetimų šukų, kepurių, rankšluosčių, drabužių ar patalynės.


• Reguliarus galvos plaukų ir kūno priežiūra – dažnas plaukų šukavimas, galvos, kūno ir gaktos higiena.


• Drabužių ir patalynės priežiūra – skalbimas ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje, lyginimas, periodinis keitimas.


• Vaikų kolektyvų priežiūra – reguliarūs plaukų patikrinimai darželiuose, mokyklose, stovyklose.


• Artimų kontaktų kontrolė – vengti artimo sąlyčio su užsikrėtusiu asmeniu iki visiško išgydymo.


• Lytinių santykių higiena – gaktinio utėliėtumo atveju naudoti apsaugos priemones, pasirūpinti abiejų partnerių gydymu.