Žarnyno nepraeinamumas

1. Pradinė kliūtis – mechaninis užsikimšimas (pvz., opos randas, auglys, žarnyno sukimas) arba funkcinis sutrikimas (žarnyno motorikos sutrikimas).


2. Maisto, skysčių ir dujų kaupimasis – virš kliūties kaupiasi virškinimo turinys, kuris didina žarnyno spaudimą.


3. Žarnyno sienelės ištempimas – dėl spaudimo žarnyno sienelė išsiplečia ir susilpnėja, sutrinka kraujotaka.


4. Uždegiminė reakcija – spaudimas ir audinių pažeidimas sukelia uždegimą žarnyno sienelėje.


5. Audinių nekrozė – sutrikusi kraujotaka lemia žarnyno sienelės audinių mirtį, didindama komplikacijų riziką.


6. Perforacija ir sepsis – jei nekrozė progresuoja, gali įvykti žarnyno plyšimas, išsiliejimas į pilvo ertmę ir gyvybei pavojingas uždegimas (sepsis).

Ši eiga gali vykti greitai, todėl skubi medicininė intervencija yra būtina norint išvengti sunkių pasekmių.

• Mechaninės kliūtys – žarnyno užkimšimas dėl auglių, polipų, opos randų, žarnyno sukimo, žarnyno susitraukimų, svetimkūnių ar žarnyno stemplės.


• Adhezijos (randų juostos) – po pilvo operacijų susidariusios randinės juostos gali suspausti ar užkimšti žarnyną.


• Hernijos – žarnyno išvarža gali sukelti spindžio susiaurėjimą ar užspaudimą.


• Žarnyno motorikos sutrikimai – pvz., paralitinis ileusas, kai žarnyno raumenys praranda judrumą dėl infekcijos, uždegimo ar nervinės sistemos problemų.


• Uždegiminės žarnyno ligos – kartais uždegimas gali sukelti funkcinius ar mechaninius sutrikimus.


• Kitos priežastys – kraujotakos sutrikimai, traumos ar navikai.

Šios priežastys sukelia kliūtį, dėl kurios žarnyno turinys nebegali normaliai pratekėti, sukeldamos nepraeinamumą.

• Skausmas pilvo srityje, dažnai spazminis ir periodiškas


• Pilvo pūtimas ir išsipūtimas


• Vėmimas, kuris gali būti intensyvus ir kartais su nemaloniu kvapu


• Sustojusios žarnos funkcijos požymiai – nebuvimas išmatų ir dujų išsiskyrimo


• Apetito praradimas ir bendras silpnumas


• Kartais karščiavimas, jei yra uždegimas ar infekcija


• Priklausomai nuo nepraeinamumo vietos, gali pasireikšti ir kiti simptomai, pvz., dehidratacija ar kraujavimas

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas įvertina pilvo skausmą, patinimą, peristaltiką ir bendrą paciento būklę.


2. Pilvo rentgeno nuotrauka – leidžia nustatyti žarnyno išsipūtimą, oro ir skysčių lygmenis, kurie rodo nepraeinamumą.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia išsamesnę informaciją apie nepraeinamumo vietą, priežastį ir komplikacijas, pvz., žarnyno sukimą ar abscesus.


4. Ultragarsinis tyrimas – gali būti naudojamas, ypač vaikams ar nėščioms moterims, vertinant pilvo organus ir žarnyno būklę.


5. Laboratoriniai kraujo tyrimai – vertina uždegimo požymius, elektrolitų pusiausvyrą ir organizmo būklę.


6. Kiti specializuoti tyrimai – priklausomai nuo situacijos gali būti atliekama endoskopija ar kontrastinė žarnyno rentgenografija.

1. Hospitalizacija ir stebėsena – pacientas dažnai gydomas ligoninėje, kur stebima jo būklė ir atliekami reikalingi tyrimai.


2. Skysčių ir elektrolitų korekcija – būtina atstatyti skysčių pusiausvyrą ir užkirsti kelią dehidratacijai.


3. Virškinamojo trakto ištuštinimas – per nosį įvedamas vamzdelis (nasogastrinis kateteris), kuris ištuština skrandį ir mažina spaudimą žarnyne.


4. Skausmo ir pykinimo malšinimas – taikoma simptominė terapija.


5. Priežasties gydymas – jei nepraeinamumas mechaninis, gali prireikti chirurginės intervencijos pašalinti kliūtį (pvz., pašalinti užstrigusį žarnyno susisukimą, naviką ar adhesiją).


6. Funkcinio nepraeinamumo atveju – gydoma konservatyviai, sprendžiant pagrindines priežastis ir palaikant žarnyno funkciją.


7. Antibiotikai – skiriami, jei yra infekcijos rizika ar uždegimas.

Laiku pradėtas gydymas yra gyvybiškai svarbus, siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip žarnyno nekrozė ar perforacija.

Pirmiausia, ilgalaikis nepraeinamumas sukelia žarnyno sienelės išemiją ir nekrozę, nes sutrinka kraujotaka dėl padidėjusio spaudimo ir suspaudimų. Tai gali lemti žarnyno audinių mirtį.

Tolesnė komplikacija – žarnyno perforacija, kai pažeista žarnyno siena plyšta, o žarnyno turinys išsilieja į pilvo ertmę, sukeldamas pavojingą uždegimą – peritonitą.

Be to, nepraeinamumas gali sukelti sepsį – sisteminę organizmo infekciją, kuri gali būti gyvybei pavojinga.

Kitos galimos komplikacijos yra dehidratacija, elektrolitų disbalansas ir organų funkcijos sutrikimai dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ir kraujotakos.

Pirmiausia svarbu laikyti sveiką gyvenseną ir mitybą, kurioje gausu skaidulų, kad būtų užtikrintas normalus žarnyno judrumas ir išvengta vidurių užkietėjimo.

Antra, būtina reguliariai sportuoti, nes fizinis aktyvumas skatina žarnyno peristaltiką ir padeda išvengti funkcinio nepraeinamumo.

Trečia, svarbu laiku gydyti pilvo organų ligas, tokias kaip divertikulitas, navikai ar uždegiminės žarnyno ligos, kurios gali sukelti mechanines kliūtis.

Ketvirta, po pilvo operacijų reikia laikytis gydytojo rekomendacijų, kad sumažėtų randų juostų (adhezijų) susidarymo rizika, kurios yra dažna mechaninio nepraeinamumo priežastis.

Penktas patarimas – vengti ilgalaikio vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, kurios gali trikdyti žarnyno funkciją.

Galiausiai, svarbu kreiptis į gydytoją pajutus pirmuosius virškinimo sutrikimus ar pilvo skausmus, kad būtų anksti nustatyta ir gydoma galimai pavojinga būklė.

Laikantis šių rekomendacijų galima sumažinti žarnyno nepraeinamumo riziką ir palaikyti gerą virškinamojo trakto sveikatą.