Žmogaus papilomos viruso infekcija

1. Viruso patekimas į organizmą – ŽPV patenka per smulkius odos ar gleivinės pažeidimus, dažniausiai tiesioginio kontakto metu, ypač lytinių santykių metu.


2. Pradinė infekcija – virusas užkrečia epitelio ląsteles ir pradeda daugintis, tačiau pradinėje stadijoje dažnai nesukelia jokių matomų pokyčių.


3. Latentinė fazė – infekcija gali išlikti „neaktyvi“ kelias savaites, mėnesius ar net metus, kol imuninė sistema ją kontroliuoja.


4. Aktyvi fazė – susilpnėjus imuninei apsaugai ar dėl kitų veiksnių virusas pradeda aktyviau daugintis, sukeldamas matomus odos ar gleivinės pakitimus.


5. Ligos progresavimas – priklausomai nuo ŽPV tipo, gali atsirasti gerybinių darinių, tokių kaip karpos, arba vystytis ikivėžiniai ir vėžiniai pakitimai.

• Tiesioginis kontaktas – virusas perduodamas per odos ar gleivinės sąlytį, dažniausiai lytinių santykių metu.


• Neapsaugoti lytiniai santykiai – vaginaliniai, analiniai ar oraliniai, padidinantys viruso perdavimo riziką.


• Odos mikrotraumos – smulkūs pažeidimai sudaro sąlygas virusui patekti į epitelio ląsteles.


• Daugybiniai lytiniai partneriai – didina tikimybę susidurti su užsikrėtusiu asmeniu.


• Silpna imuninė sistema – organizmui sunkiau kovoti su virusu ir užkirsti kelią jo plitimui.


• Kontaktas su užkrėstais paviršiais – galimas perdavimas viešose drėgnose vietose, pvz., baseinuose ar pirtyse.


• Perdavimo galimybė gimdymo metu – užsikrėtusi motina gali perduoti virusą naujagimiui.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos simptomai priklauso nuo viruso tipo, užsikrėtimo vietos ir imuninės sistemos reakcijos, o daliai žmonių jie gali visai nepasireikšti.

• Odos karpos – šiurkštūs, pakilę odos dariniai, dažniausiai atsirandantys ant rankų, pėdų ar kitų kūno vietų.


• Lytinių organų karpos – minkšti ar nelygūs dariniai lytinių organų, tarpvietės ar išangės srityje.


• Burnos ir gerklės gleivinės pakitimai – baltos ar rausvos ataugos burnoje, gerklose, ant liežuvio ar ryklės sienelės.


• Ikivėžiniai pakitimai – gimdos kaklelio, išangės, varpos ar gerklės gleivinėje, dažniausiai nustatomi tik atliekant tyrimus.


• Odos ar gleivinės spalvos pokyčiai – pigmentacijos sutrikimai ar paraudimas pažeistoje srityje.

Kadangi ŽPV gali ilgą laiką nepasireikšti, dažnai jis nustatomas profilaktinių patikrų metu.

1. Vizualinė apžiūra – gydytojas įvertina odos ar gleivinės pakitimus, karpas, ataugas.


2. PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimas – nustato ŽPV genetinę medžiagą ir tiksliai identifikuoja viruso tipą.


3. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) – aptinka ikivėžinius ar vėžinius ląstelių pakitimus, susijusius su ŽPV.


4. ŽPV DNR testas – atliekamas kartu su PAP testu, ypač moterims nuo 30 metų, siekiant nustatyti aukštos rizikos viruso tipus.


5. Kolposkopija – gimdos kaklelio, makšties ar vulvos apžiūra specialiu optiniu aparatu, jei citologijos rezultatai nenormalūs.


6. Biopsija – nedidelio audinio mėginio paėmimas iš pakitusios vietos histologiniam ištyrimui.


7. Laringoskopija – jei įtariama ŽPV infekcija gerklose ar balso stygose.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos gydymas priklauso nuo viruso tipo, sukeltų pakitimų ir organizmo imuninės reakcijos. Paties viruso visiškai pašalinti dažniausiai neįmanoma, todėl gydymas daugiausia skirtas pažeidimų šalinimui ir imuninės sistemos stiprinimui.

1. Karpos ir kiti matomi dariniai gali būti pašalinami įvairiais metodais – krioterapija (šaldymas skystu azotu), elektrokauterizacija (nudeginimas), lazerio terapija ar chirurginis pašalinimas.


2. Vaistiniai preparatai – vietiniai tepalai ar tirpalai su podofilotoksinu, imikvimodu, salicilo rūgštimi, kurie padeda sunaikinti viruso pažeistas ląsteles.


3. Ikivėžinių pakitimų gydymas – priklausomai nuo lokalizacijos, taikoma lazerinė abliacija, kilpinė elektros chirurgija (LEEP), konizacija ar kitos intervencijos.


4. Imuninės sistemos stiprinimas – sveika mityba, pakankamas poilsis, lėtinių ligų kontrolė, vitaminų ir mineralų balansas.


5. Reguliarus stebėjimas – net ir pašalinus pakitimus, būtinos periodinės patikros, nes ŽPV gali išlikti organizme ir atsinaujinti.


6. Profilaktika vakcinacija – jei žmogus dar nėra užsikrėtęs tam tikrais ŽPV tipais, skiepai gali apsaugoti nuo ateities infekcijos.

Nors gydymas padeda pašalinti simptomus ir sumažinti komplikacijų riziką, imuninė sistema atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su virusu.

Žmogaus papilomos viruso infekcija gali sukelti įvairaus sunkumo komplikacijas, priklausomai nuo viruso tipo ir užsikrėtimo vietos.

Viena dažniausių pasekmių yra lytinių organų karpos, kurios gali kartotis ir sukelti fizinį bei psichologinį diskomfortą.

Kai kurie aukštos rizikos ŽPV tipai lemia ikivėžinius pakitimus, galinčius progresuoti į gimdos kaklelio vėžį, taip pat išangės, varpos, gerklės ar burnos vėžį.

Infekcija burnos ar gerklų srityje gali sukelti pasikartojančią kvėpavimo takų papilomatozę, apsunkinančią kvėpavimą ir balsą.

Ilgalaikė, negydoma infekcija gali turėti įtakos vaisingumui bei sukelti nėštumo komplikacijų, pavyzdžiui, viruso perdavimą naujagimiui gimdymo metu.

Be to, kai kuriems žmonėms lėtinė ŽPV infekcija sukelia ilgalaikį psichologinį stresą ir nerimą dėl galimos ligos progresijos.

Žmogaus papilomos viruso infekcijos galima išvengti taikant kelias veiksmingas prevencines priemones.

Pirmiausia svarbi vakcinacija, kuri apsaugo nuo dažniausių aukštos rizikos ŽPV tipų ir rekomenduojama tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems prieš pradedant lytinį gyvenimą.

Lytinių santykių metu būtina naudoti prezervatyvus, kurie sumažina, bet visiškai nepašalina viruso perdavimo rizikos, nes ŽPV gali patekti per odos plotus, nesidengiančius prezervatyvu.

Svarbu riboti atsitiktinius lytinius partnerius ir palaikyti ilgalaikius, abipusiai monogamiškus santykius su neinfekuotu partneriu.

Didelę reikšmę turi reguliarios profilaktinės patikros, tokios kaip PAP testas ir ŽPV DNR tyrimai, nes jos leidžia laiku aptikti ikivėžinius pakitimus.

Taip pat verta rūpintis imuninės sistemos stiprinimu – sveika mityba, pakankamas miegas ir žalingų įpročių vengimas padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcija.