Žvairumas

1. Akių raumenų nesuderinamumas: dėl raumenų veiklos disbalanso viena akis pradeda nukrypti nuo tiesioginės žiūrėjimo krypties.


2. Regos informacijos nesuderinamumas: smegenys gauna skirtingus vaizdus iš kiekvienos akies, todėl kyla sunkumų apdorojant regos informaciją.


3. Kompenzacinės reakcijos: smegenys gali pradėti ignoruoti vaizdą iš nukrypusios akies, kad išvengtų dvigubo matymo.


4. Regos vystymosi sutrikimai: ilgainiui gali vystytis ambliopija (tingioji akis), kai nukrypusios akies regėjimas blogėja.


5. Žvairumo progresavimas: jei nebus gydomas, žvairumas gali stiprėti, o akių koordinacija dar labiau sutrikti.

Ši eiga dažnai prasideda ankstyvame amžiuje, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Žvairumas atsiranda dėl akių raumenų veiklos disbalanso, kai vienos ar abiejų akių raumenys neveikia koordinuotai, todėl akys nesutampa žiūrint į tą patį objektą. Pagrindinės priežastys:

• Įgimti veiksniai: kai kurie vaikai gimsta su žvairumo polinkiu dėl genetinių ar vystymosi sutrikimų.


• Neurologiniai sutrikimai: smegenų ar nervų sistemos pažeidimai gali paveikti akių raumenų kontrolę.


• Refrakcijos klaidos: nepataisyta trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas gali skatinti žvairumą, nes akis bando kompensuoti regos problemą.


• Traumos: akių ar galvos sužalojimai gali paveikti akių raumenų funkciją.


• Kitos ligos: kai kurios akių ligos arba bendros sveikatos būklės gali sukelti žvairumą.


• Akomodacinis žvairumas: atsiranda dėl pastovaus akies įtempimo dėl refrakcijos problemų.

Šie veiksniai lemia, kad akys nesugeba tinkamai susiderinti, dėl ko kyla žvairumas.

• Vienos ar abiejų akių nukrypimas nuo tiesioginės žiūrėjimo krypties.


• Dvigubas matymas (diplopija), ypač vyresniems vaikams ar suaugusiems.


• Galvos pasukimas ar pakreipimas, siekiant kompensuoti regos sutrikimą.


• Akių raumenų įtempimas ar trūkčiojimas.


• Regos aštrumo sumažėjimas nukrypusioje akyje.


• Regos koordinacijos sutrikimai ir sunkumai matant erdvėje.


• Dažnas mirksėjimas ar akių trynimas.


• Sunkumai susikoncentruoti į vaizdą arba akis „pabėga“ nuo žiūrėjimo objekto.

1. Klinikinė akių apžiūra: gydytojas įvertina akių padėtį, judrumą ir raumenų koordinaciją.


2. Regėjimo aštrumo testas: nustatomas abiejų akių regėjimo lygis ir skirtumai tarp jų.


3. Akių judesių tyrimai: vertinamas akių judrumas ir koordinacija skirtingomis žiūrėjimo kryptimis.


4. Refrakcijos tyrimas: nustatoma, ar nėra refrakcinių klaidų, kurios galėtų sukelti žvairumą.


5. Tropometrija: tiksliai matuojamas akių žvairumo kampas.


6. Neurologiniai tyrimai: jei įtariama neurologinė priežastis, gali būti skiriami papildomi smegenų vaizdavimo tyrimai.


7. Akomodacijos testai: vertinama akies gebėjimas fokusuoti arti esančius objektus.

Žvairumo gydymas priklauso nuo priežasties, amžiaus ir žvairumo tipo, o tikslas – atstatyti akių koordinaciją ir pagerinti regėjimą. Pagrindinės gydymo galimybės:

1. Akiniai ar kontaktiniai lęšiai: koreguoja refrakcijos klaidas, kurios dažnai sukelia arba pablogina žvairumą.


2. Okliuzija (užklijavimas): uždengus stipresnę akį, skatinama silpnesnės akies veikla ir regos vystymasis, ypač vaikams.


3. Akių raumenų pratimai: specialūs pratimai gerina akių koordinaciją ir stiprina raumenis.


4. Chirurginis gydymas: kai reikia, koreguojami akių raumenys, kad akys galėtų žiūrėti tiesiai.


5. Vaistai: retai, bet kartais skiriami raumenų relaksantai arba kiti medikamentai pagal indikacijas.


6. Reguliarus stebėjimas: ypač vaikams, kad būtų galima stebėti regos vystymąsi ir laiku koreguoti gydymą.

Ilgalaikis žvairumas gali lemti ambliopiją (tingią akį), kai smegenys ignoruoja vaizdą iš nukrypusios akies, dėl ko ji praranda regėjimo aštrumą.

Tai gali sukelti nuolatinį regos sutrikimą ir sumažinti binokulinį regėjimą, kuris svarbus giluminiam suvokimui ir erdvinio matymo gebėjimams.

Žvairumas taip pat gali sukelti dvigubą matymą (diplopiją), kuris trukdo kasdieniams darbams.

Be to, gali atsirasti psichologinių problemų, tokių kaip sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir socialinė izoliacija, ypač vaikams. Ilgalaikis gydymo neskyrimas gali apsunkinti regos funkcijų atstatymą ir reikalauti sudėtingesnių gydymo metodų.

Žvairumo visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau galima sumažinti jo riziką ir anksti aptikti problemą, kad būtų laiku pradėtas gydymas. Svarbiausia – reguliariai tikrinti vaikų regėjimą, ypač pirmuosius gyvenimo metus, kai formuojasi regos sistema. Ankstyva diagnozė leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti komplikacijų, tokių kaip ambliopija.

Taip pat svarbu rūpintis bendru akių sveikatos palaikymu, taisyklinga mityba ir vengti akių traumų. Jei šeimoje yra žvairumo atvejų, rekomenduojama dar atidžiau stebėti vaikų regėjimą.

Esant refrakcijos klaidoms, būtina tinkamai koreguoti regėjimą akiniais ar kontaktiniais lęšiais, kad sumažėtų akių įtampa.

Laiku atliekamas gydymas ir reguliari akių priežiūra padeda sumažinti žvairumo atsiradimo riziką arba jo progresavimą.