Rekomendacijos:

• Pradėti grūdintis esant geros sveikatos. Išsekus grūdinimasis, kaip ir bet koks kūno atšalimas ar perkaitimas, gali būti rizikingas. Silpnesnės sveikatos žmonėms pradėti grūdintis reikėtų pamažu, atsargiai, stebint organizmo reakcijas, esant reikalui pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
• Pamažu didinti grūdinimosi procedūrų intensyvumą. Grūdintis kasdien, pamažu ir nuosekliai, o kas 2-3 dienas taikyti intensyvesnes procedūras. Kas 7 dienas galima ilginti procedūrų laiką ir koreguoti temperatūrą (pavyzdžiui, apsilieti vis šaltesniu vandeniu).
• Grūdintis sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2-3 savaites.
• Atsižvelgti į individualias savybes. Vienas žmogus gali pradėti grūdintis nuo +18 C vandens dušo, kitas – nuo kūno apsitrynimų iki pusės vėsiu vandeniu, dar kitam, ypač neužsigrūdinusiam, pakaks oro vonių.
• Grūdintis geriausia pradėti šiltuoju metų laiku, bet galima ir kitu metų laiku.
• Grūdintis reikia pozityviai nusiteikus, procesas turi teikti malonumą.
• Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – puikus sveikatą stiprinantis kompleksas.

 
Vietinės ir viso kūno grūdinimo procedūros

Vietinės procedūros – tai riboto odos ploto grūdinimas (pavyzdžiui, tik rankų, tik kojų ar tik kaklo). Jei grūdinamasi vandeniu, jo temperatūra gali būti +16 C (viso kūno apipylimui reikia +25 C, +24 C vandens). Vietinės procedūros metu pasikeičia kūno temperatūra ne tik veikiamame kūno plote, bet ir kitose kūno srityse, taip pat kinta kraujo spaudimas ir visų kraujagyslių tonusas, pulso dažnis, aktyvesnė tampa plaučių ventiliacija.

Per viso kūno procedūras vienu metu veikiamas visas ar beveik visas kūno paviršius. Šios procedūros yra veiksmingesnės nei vietinės.