Į kapus mus varo tinginystė ir žinių stoka


 
Nesupranta simptomų
 
Dažniausiai gyventojų mirtingumą lemia išeminės širdies ir galvos smegenų kraujagyslių ligos. Tačiau reguliariai nesitikrinant, neatliekant tyrimų, organizmo signalų galima ir nepastebėti. Apie sutrikimus gali pranešti net tokios ligos, kurios, rodos, neturi nieko bendro su širdies būkle.
 
Padažnėjęs ir su viršutinių kvėpavimo takų ligomis nesusijęs knarkimas gali signalizuoti apie miego apnėją – ligą, kuria sergantiems miegant sutrinka kvėpavimas, silpninančią širdies darbą. Dažnas žiovulys sportuojant – kraujotakos sutrikimų ženklas.
 
Visgi, jeigu kūno masės indeksas – didesnis nei 30, fizinis aktyvumas žemas, žmogus gyvena nuolatinėje streso būsenoje, – rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai išauga. Neginčytinas pavojaus pranešimas – ir kraujospūdžio sutrikimai.
 
„Lengviau pastebėti, kai kraujospūdis yra per žemas, nei kai jis per aukštas. Deja, pastarojo pasekmės – daug skaudesnės. Ilgainiui aukštas kraujospūdis pažeidžia arterijų sieneles, apsunkina širdies darbą, padidėja širdies smūgio, insulto rizika. Tyrimai rodo, kad jau 10 mmHG nuo rekomenduojamos normos padidėjęs spaudimas iki 30 proc. padidina širdies ligų riziką. Todėl kartkartėmis, ypač pasijutus blogiau, kraujospūdį pasimatuoti verta kiekvienam“, – teigia Audronė Levickienė.
 
Kai gyvybė pakimba ant plauko: infarkto ir insulto požymiai
 
Vis dėlto rimtai sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai patarimai, kaip apsaugoti širdį nebepadės. Todėl net širdies ar kraujotakos sutrikimų neturintiems gyventojams vertėtų įsiminti požymius, signalizuojančius apie bene didžiausią pavojų gyvybei keliančius insultą ar širdies smūgį (infarktą).

3 psl. »

Komentarai