Ką reikia žinoti apie knarkimą


 
Priklausomai nuo dažnumo ir laikotarpio, deguonies tiekimas organizmui labai sumažėja. MAS paveikti žmonės, skundžiasi:
 

  • nuovargiu dienos metu
  • susilpnėjusia koncentracija
  • nuotaikų svyravimais, dirglumu

 
Ir tai tik keletas iš paminėtų simptomų. Komplikacijų sąrašą taip pat papildo padidėjęs kraujo spaudimas, aritmija, miokardo infarktas, insultas, depresija ir sutrumpėjęs gyvenimo laikas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, daug dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.

Vokietijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad kas penktas suaugęs žmogus knarkia, o žmonių nuo 40-ties iki 60-ties amžiaus grupėje, knarkiančių populiacija siekia net 60%.
 
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) ( angl. Obstructive sleep apnea (OSA) serga maždaug nuo 2-jų iki 4-ių procentų visos Vokietijos populiacijos, t.y. apie 2 – 3 milijonus žmonių. Dėl nepakankamos informacijos sklaidos apie šią ligą, tik maždaug 5% knarkiančiųjų žino sergą OMA.
 
Sergantysis gali ir nepastebėti ligos simptomų, tačiau šeimos nariai turėtų suklusti pastebėję nuotaikos ar elgesio pokyčius, o lovos partneriui pastebėjus kvėpavimo pauzes miego metu nedelsiant paskatinti kreiptis į gydytojus.
 
Gydymo būdai
 
Tikslias knarkimo priežastis gali nustatyti tik gydytojas. Jei būtini išsamesni tyrimai, pacientai turi būti siunčiami į Miego sutrikimų centrą naktiniams polisomnografijos tyrimams, būtina nosies-ausų-gerklės specialisto apžiūra.
 
Galimus gydymo terapijos būdus pacientams skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius ir esamus sveikatos sutrikimus.
 

3 psl. »

Komentarai