Mergaitei kaulų čiulpus padovanojęs Edvinas: „Tai, ką patiria donoras, yra visai nedidelė kaina, o sergančiajam suteikiama galimybė pasveikti“


 
„Gydytoja buvo atvira – pacientas yra vaikas, o tokiu atveju, kamienines ląsteles geriau rinkti iš dubens kaulų. Aš sutikau, nes manau, kad tai yra svarbu. Ligoninėje praleidau dvi naktis. Atvažiavau dieną prieš donaciją – taip yra užtikrinamas donoro saugumas. Pacientei prieš transplantaciją yra daroma stipri chemoterapija, siekiant susilpninti imuninę sistemą, kad ši neatmestų donorinių ląstelių, o atstatyti ją būtų labai sunku, tad gydytojai nori būti tikri, jog donacija tikrai įvyks kaip numatyta.
 
Kitą dieną daroma bendrinė nejautra, prieš kurią, kaip ir bet kurią kitą lengvą operaciją, negalima valgyti ir gerti. Užmigau, atsibudau ir viskas jau praėję. Kadangi savijauta buvo normali, kitą dieną mane išleido namo. Kelias dienas jaučiau nemalonų maudimą dubens srityje, kuris kasdien vis mažėjo, tačiau jis netrukdė užsiimti įprasta veikla, dėl to netampi ligoniu. Po keturių dienų jau galėjau eiti į darbą“, – pasakoja Edvinas.
 
Vardan kito žmogaus gyvybės patiriami negalavimai – maži
 
Daug laiko praleidęs ligoninėje, kai sirgo žmonos sesuo, patirtų negalavimų ar skirto laiko pašnekovas nesureikšmina: „Mano nuomone, nepriklausomai nuo to, kurį donavimo būdą pasirinktum, tai tikrai nedidelė kaina, vertinant tai, jog sergančiam žmogui suteiki galimybę pasveikti. Donoras nieko nepraranda, jam galima pasiimti nedarbingumą, o valstybė 100 proc. kompensuoja atlyginimą. Taip, šiek tiek skauda, šiek tiek nemalonu, tačiau palyginus su tuo, kaip sunku yra vėžiu sergančiam žmogui, ir kaip ilgai tas sunkumas tęsiasi – tai tik labai labai nedidelė auka.“
 
Vyras prisimena, jog po donacijos užplūdo teigiamos emocijos, džiugi nuotaika: „Viduje pozityvumas, net atrodo, jog visas pasaulis tampa geresnis. Visa ta aplinka, kurioje vyksta donavimas, optimistiškai nuteikia, medicinos personalas, žinodamas, jog būsiu donoru, buvo laimingi, paslaugūs, geranoriški. Tai rodo, kad Lietuvoje kaulų čiulpų donorystė vis dar yra retas reiškinys, stebinantis net ir juos. Nemanau, jog donorams turėtų būti rodomas išskirtinis dėmesys, ir apskritai, tai turėtų būti tiesiog geras darbas, kaip ir kraujo donorystė.“

4 psl. »

Komentarai