Kaulų čiulpų donorystę reikia sieti su gyvybe, ne su skausmu
 
Žinodamas, jog į kaulų čiulpų donorų registrą lietuviai registruojasi vangiai, o daugelis nežino, kas tai yra, kad tokiu būdu galima padėti žmogui, Edvinas mano, jog apie tai reikia kalbėti jau mokykloje. Jo nuomone, informacijos trūksta ne tik apie kaulų čiulpų donorystę, bet ir apie daugelį piktybinių kraujo ligų. Trūksta stiprių kūrinių – knygų ar filmų, kuriuose donorystė būtų atskleidžiama per donoro prizmę, kurie pabrėžtų, jog kaulų čiulpų donorystė yra gyva, nekenkianti žmogui, saugi ir gelbėjanti gyvybes.
 
„Susidaro toks įspūdis, jog apie kraujo vėžį vengiama šnekėti, tarsi prakalbus, imsi ir susirgsi. O kai suserga žmogus ar jo artimasis, tada supranta, jog nieko apie tai nežino. Manau, kad jau mokyklose mokiniams reikėtų aiškinti, kas yra kaulų čiulpų donorystė, kuo ji išskirtinė, o tuo pačiu, gilinti ir visuomenės žinias, supratimą, siekti, kad ši donorystė būtų siejama ne su skausmu, o su gyvybe.
 
Ir gydytojai turėtų pranešti apie tokią galimybę – tarkim, kai asmuo tampa pilnametis, galėtų informuoti, kad jis jau gali būti kraujo, kaulų čiulpų donoru, paaiškinti, kodėl tai svarbu, duoti informacinį lankstinuką. Vis tiek, žmonės periodiškai apsilanko gydymo įstaigose. Suprantu, kad tai papildomas darbas, tačiau manau, kad reikšmingas kiekvieno indėlis. Prisidėti galėtų ir valstybė, tarkim, kiekvienam pilnametystės sulaukusiam išsiunčiant informaciją apie donorystės galimybes“, – nuomone dalijasi jis.
 
Apie donorystę svarbą kalbėjo darbovietėje
 
Informacinių technologijų srityje dirbantis Edvinas darbovietėje surengė pristatymą apie kaulų čiulpų donorystę. Paminėjęs, jog ir pačiam teko donuoti kaulų čiulpus ir taip padėti vaikui, sulaukė šiltų reakcijų ir plojimų. Vis tik, vyrą nuvilia žmonių pagyros, jiems patiems nesusimąstant prisidėti prie donorystės.