Šie simptomai rodo skydliaukės sutrikimus: svarbu laiku pastebėti

Skydliaukės veikla gali sutrikti dėl daugybės priežasčių, tačiau viena svarbiausių ir dažniausių yra autoimuninės ligos, jodo trūkumas, hormoniniai pokyčiai, o taip pat ilgalaikis stresas, emocinis išsekimas. 

Pagrindinės skydliaukės veiklos sutrikimų priežastys:

• Autoimuninės ligos. Pavyzdžiui, Greivso liga - imuninė sistema skatina per didelę hormonų gamybą ir tai lemia hipertirozę. Arba lėtinis imuninis tiroiditas (vadinamasis Hašimoto tiroiditas) - imuninė sistema puola skydliaukę ir todėl vystosi hipotirozė;
• Jodo disbalansas. Jodo trūkumas gali lemti hipotirozę, o perteklius - hipertirozę;
• Genetinis polinkis. Skydliaukės sutrikimai dažniau pasitaiko tiems, kurių šeimoje yra nustatyta šių sutrikimų atvejų;
• Hormoniniai pokyčiai. Skydliaukės sutrikimai siejami su gyvenimo etapais, kurių metu stipriai pasikeičia hormonų veikla - lytinio brendimo, nėštumo, menopauzės metu. 
• Stresas. Ilgalaikis stresas didina kortizolio koncentraciją ir trikdo hormonų balansą.
• Mityba. Su skydliaukės veiklos sutrikimais siejama nepakankama, skurdi mityba, kuomet trūksta seleno, cinko, magnio, vitamino D, B grupės vitaminų. Tad skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti valgymo sutrikimų turintiems, itin griežtų dietų ar kitų mitybos apribojimų besilaikantiems žmonėms. 
• Vaistai ir gydymas. Kai kurie vaistai (pvz., amiodaronas, ličio preparatai) gali paveikti skydliaukę. Skydliaukės funkcijos sutrikimus gali lemti ir radiacija kaklo srityje ar skydliaukės operacijos.
• Ligos. Virusinės infekcijos kartais sukelia poūmį tiroiditą (skausmingą skydliaukės uždegimą).
• Žalingi aplinkos veiksniai. Aplinkos toksinai (pvz., sunkieji metalai, pesticidai) gali trikdyti hormonų veiklą.

Skydliaukės tyrimai

Pajutus simptomus, siejamus su skydliaukės veiklos sutrikimais, pavyzdžiui, nuovargį, nerimą, nemigą, svorio pokyčius ir kt., vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. 

Pirmiausia vertėtų atlikti kraujo tyrimą ir pasitikrinti TSH (tirotropinis hormonas), laisvą T4 (tiroksians) ir laisvą T3 (trijodtironinas). Įtarus, kad skydliaukės sutrikimus lemia autoimuninės ligos, vertėtų atlikti ir antikūnų tyrimus, nes tam tikrų antikūnų padidėjimas siejamas su Greivso liga ir Hašimoto tiroiditu. 

Gydytojas taip pat gali paskirti skydliaukės echoskopiją (ypač jei randami mazgai ar matomas kaklo padidėjimas) ir kitus tyrimus. 

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Skydliaukės sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimų priežasties. Jeigu nustatina hipotirozė (skydliaukės veiklos sumažėjimas), dažniausiai visam gyvenimui skiriamas sintetinis hormonas levotiroksinas, kuris atkuria normalią hormonų pusiausvyrą. 

Esant hipertirozei (padidėjusiai skydliaukės veiklai), naudojami vaistai, slopinantys hormonų gamybą, radioaktyvus jodas arba chirurginis gydymas, jei liauka labai padidėjusi ar įtariama onkologinė liga - skydliaukės vėžys.