Keramikiniai indai

Ilgus amžius į lydinius, iš kurių gamindavo indus, buvo dedama švino. Tokio elgesio pasekmės šiandieniniams mokslininkams žinomos kuo puikiausiai: šis metalas kaupiasi žmogaus organizme ir ilgainiui sukelia apsinuodijimą.

Romos imperijoje indai vynui ir kitoms reikmėms turėjo labai daug švino. Rezultatas – beveik dvigubai trumpesnė gyvenimo trukmė.

Daugelyje pasaulio šalių daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus buvo uždrausta indų gamyboje naudoti šviną, tačiau mūsų dienomis kenksmingų indų įsigyti nėra sudėtinga.

Išsiaiškinkime, kaip švinas patenka į keramikinius indus. Dažniausiai jie yra dekoruojami, vadinasi, iš esmės gali būti visiškai netinkami ruošti kavą, arbatą ir kitus gėrimus. Dekoratyviems indams šviną naudoti leidžiama – jo dedama į dažus (tai suteikia gaminiams lygumo ir blizgumo). Tačiau yra vienas „bet“: tokių indų naudojimo instrukcijoje turi būti pažymėta, kad juose negalima laikyti maisto produktų.

Jeigu ruošiatės pirkti nusižiūrėtą lėkštę, puodelį arba ryškiai išpaišytą puodynę, nepasikuklinkite ir paprašykite pardavėjo sertifikato. Bėda tik ta, kad jie neretai klastojami...

Gali būti, kad geriau pasisaugoti ir visai nepirkti ryškiai geltona ir raudona spalva dekoruotų keramikinių gaminių – tai beveik visada išduoda, kad buvo naudotas švinas ir kadmis.

Beje, tikėtina, kad ryškią žalią spalvą gaminiui suteikia varis. Jis ir pats savaime nėra naudingas, tačiau labai blogai dar ir tai, kad jis gerina švino įsisavinimą. Dekoruotų indų pirkti niekas nedraudžia, tačiau nuolat juos naudoti nepatartina.