Aortos koarktacija

1. Vaisiaus vystymosi metu – embriono laikotarpiu formuojantis širdžiai ir kraujagyslėms, dėl genetinių ar nežinomų veiksnių viena aortos dalis tinkamai neišsivysto.


2. Aortos susiaurėjimas – dažniausiai susidaro ties vieta, kur jungiasi arterinis latakas (ductus arteriosus), kuris normaliai po gimimo užsidaro.


3. Kraujotakos sutrikimas po gimimo – susiaurėjusi aorta apsunkina kraujo tekėjimą iš kairiojo širdies skilvelio į apatinę kūno dalį.


4. Padidėjęs spaudimas virš susiaurėjimo – kraujas sunkiau prateka žemyn, todėl kyla spaudimas viršutinėje kūno dalyje (galvoje, rankose).


5. Širdies apkrova – kairysis širdies skilvelis turi dirbti intensyviau, kad įveiktų pasipriešinimą, o tai gali lemti širdies raumens sustorėjimą.


6. Kompensaciniai mechanizmai – organizmas vysto šonines (kolateralines) kraujotakos jungtis, kurios padeda kraujui apeiti susiaurėjusią vietą.


7. Poveikis visam organizmui – ilgainiui sutrikusi kraujotaka gali paveikti organų veiklą, ypač jei koarktacija ilgai nediagnozuojama ar negydoma.

• Įgimtas vystymosi sutrikimas – dažniausia priežastis; aorta tinkamai neišsivysto embriono stadijoje, ypač ties arterinio latako vieta.


• Genetiniai veiksniai – kai kurios genetinės ligos (pvz., Turnerio sindromas) yra susijusios su padidėjusia rizika šiai ydai atsirasti.


• Arterinio latako užsidarymo įtaka – po gimimo užsidarant ductus arteriosus, gali susiaurėti ir greta esanti aortos dalis.


• Kitos įgimtos širdies ydos – aortos koarktacija dažnai pasitaiko kartu su kitais defektais, pvz., dviburiu aortos vožtuvu, kas rodo bendrą vystymosi sutrikimą.

Taigi, aortos koarktacija yra įgimta anomalija, susiformuojanti dar prieš gimimą, dažnai dėl genetinių ar struktūrinių vystymosi pakitimų.

• Padidėjęs kraujospūdis rankose – vienas pagrindinių požymių, dažnai nustatomas atsitiktinai.


• Silpnas arba nečiuopiamas pulsas kojose – dėl sumažėjusios kraujotakos į apatinę kūno dalį.


• Galvos skausmai ir svaigimas – sukelti aukšto spaudimo galvos srityje.


• Šaltos ar blyškios kojos – sumažėjęs kraujo tiekimas apatinėms galūnėms.


• Dusulys ar nuovargis fizinio krūvio metu – ypač vaikams ar paaugliams.


• Krūtinės skausmas – dažniau pasireiškia vyresniems vaikams ar suaugusiesiems.


• Širdies ūžesiai – girdimi gydytojui klausantis širdies per auskultaciją.


• Lėtesnis augimas ar vystymasis vaikystėje – esant sunkiai formai.

Kai kurie vaikai gimsta su sunkia koarktacija, kuri sukelia simptomus jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, tuo tarpu lengvos formos gali būti ilgai nepastebėtos.

1. Fizinė apžiūra – vertinamas kraujospūdis rankose ir kojose, pulsų skirtumai, klausomi širdies ūžesiai.


2. Kraujospūdžio matavimas – dažnai nustatomas padidėjęs spaudimas rankose ir sumažėjęs kojose.


3. Elektrokardiograma (EKG) – gali parodyti kairiojo skilvelio hipertrofiją, kai širdis dirba intensyviau.


4. Krūtinės ląstos rentgenograma – gali matytis padidėjusi širdis ir išsiplėtusi viršutinė aorta, kartais matomi „3“ formos šešėliai.


5. Echokardiografija (širdies echoskopija) – pagrindinis neinvazinis tyrimas, leidžiantis įvertinti aortos susiaurėjimą ir kraujotakos pokyčius.


6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT) – atliekami detalesniam aortos struktūros įvertinimui, ypač prieš operaciją.


7. Širdies kateterizacija – retais atvejais naudojama diagnozei patikslinti ar gydymui planuoti.

1. Chirurginis gydymas – pašalinamas susiaurėjęs aortos segmentas, o sveikos dalys sujungiamos (rezekcija su anastomoze) arba atliekama plastika naudojant lopą.


2. Kateterinė angioplastika su stento įvedimu – per kraujagyslę į susiaurėjusią vietą įvedamas balionas ir metalinis stentas, kad aorta išsiplėstų.


3. Vaistų skyrimas prieš intervenciją – naujagimiams gali būti skiriamas prostaglandinas E1, kad laikinas arterinis latakas liktų atviras iki operacijos.


4. Kraujospūdžio kontrolė – po gydymo dažnai reikia vartoti vaistus kraujospūdžiui mažinti, nes spaudimas gali likti padidėjęs.


5. Reguliarus stebėjimas – po gydymo būtini širdies tyrimai ir stebėsena dėl galimų komplikacijų ar atsinaujinusio susiaurėjimo.

Gydymo metodas parenkamas pagal paciento amžių, būklės sunkumą ir susiaurėjimo vietą. Laiku gydant, prognozė dažniausiai yra gera.

Aortos koarktacija, ypač negydoma arba pavėluotai diagnozuota, gali sukelti kelias rimtas komplikacijas, susijusias su padidėjusiu spaudimu ir sutrikusia kraujotaka.

Pirmiausia, dėl nuolat padidėjusio kraujospūdžio virš susiaurėjimo gali išsivystyti arterinė hipertenzija, kuri išlieka net po operacijos ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Širdis, ypač kairysis skilvelis, dėl padidėjusios apkrovos ilgainiui gali vystytis kairiojo skilvelio hipertrofija ir širdies nepakankamumas.

Susiaurėjimas taip pat didina riziką plyšti kraujagyslei, ypač aortai, todėl viena pavojingiausių komplikacijų yra aortos aneurizma ar plyšimas, galintis baigtis staigia mirtimi.

Kompensacinė kraujotaka per šonines kraujagysles gali lemti kraujagyslių išsiplėtimą ar net kraujavimą, ypač fizinio krūvio metu.

Retesniais atvejais pasireiškia neurologinės komplikacijos, tokios kaip insultas, jei dėl padidėjusio spaudimo pažeidžiamos galvos smegenų kraujagyslės.

Po gydymo taip pat gali atsirasti rekoarktacija – vėlinių susiaurėjimo atvejų, ypač vaikams, augant organizmui, todėl būtinas ilgalaikis stebėjimas.

Aortos koarktacijos išvengti visiškai neįmanoma, nes tai yra įgimta širdies yda, susiformuojanti dar vaisiaus vystymosi metu. Vis dėlto, yra priemonių, kurios gali sumažinti riziką ir padėti anksti nustatyti šią būklę, užkertant kelią sunkioms komplikacijoms.

Pirmiausia, labai svarbi yra sveika nėštumo eiga. Nėščioji turėtų rūpintis mityba, vartoti folio rūgštį, vengti alkoholio, rūkymo ir infekcijų, taip pat reguliariai lankytis pas gydytoją.

Jeigu šeimoje buvo įgimtų širdies ydų, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju genetiku – genetinė konsultacija gali padėti įvertinti individualią riziką.

Prenatalinė diagnostika – vaisiaus echoskopija nėštumo metu – leidžia įtarti struktūrinius širdies pakitimus, įskaitant koarktaciją, dar iki gimimo.

Po gimimo svarbus naujagimių tikrinimas, ypač kraujospūdžio ir deguonies prisotinimo matavimas tiek rankose, tiek kojose. Spaudimo ar prisotinimo skirtumas gali būti ankstyvas ligos požymis.

Vėlesniame amžiuje padeda reguliarios vaikų sveikatos patikros – gydytojai tikrina širdies ūžesius, kraujospūdį ir fizinį vystymąsi. Laiku pastebėjus nukrypimus galima greitai atlikti išsamesnius tyrimus.

Nors pačios aortos koarktacijos prevencijos nėra, ankstyvas nustatymas ir gydymas yra svarbiausi veiksniai siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų ir užtikrinti pilnavertį gyvenimą.