Aortos vožtuvo nesandarumas

1. Vožtuvo nesandarumas – dėl struktūrinių pakitimų aortos vožtuvas neužsidaro sandariai diastolės metu, todėl kraujas iš aortos dalinai grįžta į kairįjį skilvelį.


2. Padidėjusi kraujo apimtis skilvelyje – kairysis skilvelis turi priimti papildomą kraujo kiekį, kuris grįžta iš aortos, be to, dar ir įprastą srautą iš kairiojo prieširdžio.


3. Kairiojo skilvelio išsiplėtimas (dilatacija) – kad prisitaikytų prie didesnio kraujo tūrio, skilvelio sienelė išsitempia, padidėja ertmė.


4. Skilvelio sienelės storėjimas (hipertrofija) – ilgainiui miokardas storėja, kad galėtų kompensuoti padidėjusią apkrovą.


5. Sumažėjęs efektyvus išstūmimas – širdis negali efektyviai išstumti viso kraujo kiekio į sisteminę kraujotaką, todėl sumažėja audinių aprūpinimas deguonimi.


6. Širdies funkcijos silpnėjimas – nekompensuojant per didelės apkrovos, vystosi kairiojo skilvelio nepakankamumas.


7. Antrinis plaučių kraujotakos spaudimo padidėjimas – užsitęsus būklei, padidėjęs slėgis perduodamas atgal į plaučius, gali atsirasti dusulys, plautinė hipertenzija.

Jei aortos vožtuvo nesandarumas vystosi ūmiai (pvz., dėl infekcinio endokardito ar disekacijos), širdis nespėja prisitaikyti ir iš karto atsiranda stiprūs hemodinaminiai sutrikimai.

• Reumatinė širdies liga – buvusi reumatinė karštligė gali pažeisti vožtuvo lapelius, sukelti jų sustorėjimą ar deformaciją.


• Degeneraciniai pakitimai – su amžiumi vožtuvas gali kalcifikuotis, prarasti elastingumą, lapeliai blogai prisiglaudžia.


• Įgimtos anomalijos – dažniausiai dviburis (bikuspidas) aortos vožtuvas, kuris lengviau pažeidžiamas ir linkęs greičiau dėvėtis.


• Infekcinis endokarditas – bakterinė infekcija gali suardyti vožtuvo struktūrą, sukelti ūminį nesandarumą.


• Aortos šaknies išsiplėtimas (aneurizma) – kai išsiplečia aorta prie vožtuvo, lapeliai nebegali pasiekti vienas kito ir sandariai užsidaryti.


• Marfano sindromas ar kitos jungiamojo audinio ligos – lemia aortos sienelės silpnumą ir išsiplėtimą.


• Aortos disekacija – aortos sienelės plyšimas gali perkelti vožtuvo padėtį, sutrikdyti jo veikimą (ūminė forma).


• Traumos ar chirurginės komplikacijos – retesnės priežastys, galinčios pažeisti vožtuvą ar aortos šaknį.

Nesandarumas gali vystytis lėtai, ypač jei priežastis yra degeneracinė ar įgimta, arba greitai, jei tai ūmi būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

• Dusulys fizinio krūvio metu – dėl širdies nepakankamumo ir spaudimo plaučių kraujotakoje.


• Nuovargis ir silpnumas – sumažėjęs širdies išstumiamo kraujo kiekis lemia prastesnį audinių aprūpinimą deguonimi.


• Širdies plakimo pojūtis – ypač krūtinėje ar kakle, dėl padidėjusio pulsinio tūrio.


• Krūtinės skausmas ar spaudimas – gali būti panašus į krūtinės anginą, ypač esant pažengusiai ligai.


• Ortropnė – dusulys gulint, verčiantis miegoti su pakelta galvūgaliu.


• Naktinis dusulys (PND) – staigus pabudimas naktį dėl kvėpavimo sutrikimo.


• Galvos svaigimas ar alpimas – retesnis požymis, ypač jei smarkiai sumažėja širdies minutinis tūris.


• Platus, „šuoliuojantis“ pulsas – būdingas stiprus pulso smūgis, matomas kaklo ar rankų arterijose.


• Širdies ūžesys – gydytojo stetoskopu girdimas diastolinis ūžesys ties aortos vožtuvu.

1. Klinikinė apžiūra – gydytojas stetoskopu gali girdėti diastolinį ūžesį ties aortos sritimi, būdingą vožtuvo nesandarumui.


2. Echokardiograma (širdies echoskopija) – pagrindinis tyrimas: matomas vožtuvo neužsidarymas, atgalinis kraujo srautas (regurgitacija), kairiojo skilvelio dydis ir funkcija.


3. Doplerinė echokardiografija – leidžia tiksliai įvertinti regurgitacijos stiprumą, kraujo srauto kryptį ir greitį.


4. Transezofaginė echokardiograma (TEE) – atliekama per stemplę, suteikia tikslesnį vaizdą, ypač jei reikia įvertinti vožtuvo anatomiją ar infekcijos požymius.


5. Širdies ultragarsas krūtinės ląstos srityje (transtorakalinė echo) – pradinis tyrimas, lengvai atliekamas ambulatoriškai.


6. Elektrokardiograma (EKG) – padeda nustatyti antrinius širdies pokyčius (hipertrofiją, ritmo sutrikimus).


7. Krūtinės ląstos rentgenograma – gali parodyti padidėjusią širdies šešėlio projekciją ar išsiplėtusią aortą.


8. Širdies magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vertinamas kraujo tūris, skilvelio funkcija ir struktūra; naudinga sudėtingais atvejais.


9. Širdies kateterizacija – invazinis tyrimas, naudojamas tik esant neaiškiems atvejams ar prieš operaciją.

1. Stebėjimas (be simptomų ir lengvo laipsnio atvejais) – reguliarūs echokardiogramos tyrimai, širdies funkcijos vertinimas ir kraujospūdžio kontrolė.


2. Medikamentinis gydymas – skiriamas simptomams valdyti arba ruošiantis operacijai: – AKF inhibitoriai, ARB, diuretikai – mažina širdies apkrovą ir sumažina regurgitacijos pasekmes. – Beta blokatoriai – kartais skiriami, jei yra aortos šaknies išsiplėtimas.


3. Chirurginis gydymas – taikomas esant reikšmingam nesandarumui ar simptomams: – Aortos vožtuvo keitimas (protezinis) – dažniausiai pasirenkamas metodas. – Vožtuvo rekonstrukcija – galimas kai kuriais atvejais, kai vožtuvas tinkamas taisymui.


4. Operacijos indikacijos: – Sunki regurgitacija su simptomais. – Besimptomis, bet su sumažėjusia kairiojo skilvelio funkcija ar išsiplėtimu. – Greitai progresuojantis skilvelio dydžio pokytis ar aortos šaknies plėtimasis.


5. Ūminio nesandarumo atveju – reikalingas skubus chirurginis gydymas, dažnai gyvybę gelbstinti operacija.

Tikslas – užkirsti kelią širdies nepakankamumui, atkurti efektyvią kraujotaką ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Aortos vožtuvo nesandarumas, ypač jei progresuoja ar negydomas, gali sukelti rimtų komplikacijų, veikiančių širdies veiklą ir bendrą organizmo būklę.

Pagrindinė komplikacija – kairiojo skilvelio nepakankamumas. Dėl nuolatinės apkrovos skilvelis ilgainiui nusilpsta, išsiplečia ir nebegali efektyviai išstumti kraujo, todėl atsiranda dusulys, nuovargis, skysčių kaupimasis.

Dėl nepakankamos sisteminės kraujotakos gali vystytis hipoperfuzija – smegenų, inkstų, raumenų ir kitų audinių aprūpinimo deguonimi sutrikimas, sukeliantis galvos svaigimą, mieguistumą ar šlapimo kiekio sumažėjimą.

Sutrinka širdies elektrinis aktyvumas – gali išsivystyti aritmijos, ypač prieširdžių virpėjimas arba skilvelinės aritmijos, didinančios staigios mirties riziką.

Dėl padidėjusio spaudimo atgal į plaučių kraujotaką atsiranda plautinė hipertenzija, kuri apsunkina kvėpavimą ir apkrauna dešinįjį širdies skilvelį.

Lėtinės būklės progresavimas gali baigtis lėtiniu širdies nepakankamumu, reikalaujančiu ilgalaikio gydymo, hospitalizacijų ar net širdies transplantacijos svarstymo.

Ūminės formos atveju (pvz., dėl infekcinio endokardito ar aortos disekacijos) gali greitai išsivystyti plaučių edema, hipotenzija ir šokas, reikalaujantys skubios chirurginės intervencijos.

Šios komplikacijos pabrėžia, kad net jei simptomai ilgai nejaučiami, aortos vožtuvo nesandarumas yra progresuojanti ir potencialiai pavojinga liga, reikalaujanti nuolatinės kardiologo priežiūros.

Aortos vožtuvo nesandarumo ne visada galima visiškai išvengti, tačiau galima sumažinti riziką ir sulėtinti ligos vystymąsi, ypač jei ji susijusi su įgytomis priežastimis ar progresuojančiomis būklėmis.

Pirmiausia svarbu laiku gydyti infekcijas, ypač gerklės (streptokokinę) anginą, kad būtų išvengta reumatinės širdies ligos, kuri gali pažeisti vožtuvus.

Antra, būtina profilaktiškai saugotis infekcinio endokardito, ypač jei turite dirbtinį vožtuvą ar kitų širdies ydų. Tam reikalinga gera burnos higiena, o kai kuriais atvejais – profilaktiniai antibiotikai prieš dantų ar chirurgines procedūras.

Labai svarbu kontroliuoti kraujospūdį, nes aukštas spaudimas gali didinti apkrovą vožtuvui ir skatinti aortos plėtimąsi ar degeneraciją.

Jei diagnozuotas dviburis aortos vožtuvas ar aortos išsiplėtimas, būtina reguliariai tikrintis echokardiogramą, kad būtų laiku pastebėti pakitimai.

Sveikas gyvenimo būdas – nerūkymas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas – padeda išsaugoti kraujagyslių elastingumą ir bendrą širdies sveikatą.

Žmonėms, turintiems paveldimas jungiamojo audinio ligas (pvz., Marfano sindromą), svarbu ankstyva kardiologo priežiūra ir rizikos valdymas nuo jauno amžiaus.

Nors ne visas priežastis galima eliminuoti, ankstyva diagnostika, kraujospūdžio kontrolė ir infekcijų prevencija – pagrindiniai žingsniai siekiant išvengti ar atitolinti aortos vožtuvo nesandarumo išsivystymą.