Blefaritas

Akių
Blefaritas – tai akių vokų kraštų uždegimas, pasireiškiantis paraudimu, patinimu ir kitais vietiniais pakitimais.
Molishka | Shutterstock

Blefaritas – kas tai?

Blefaritas – tai akių vokų kraštų uždegiminė būklė, kuriai būdingas ilgalaikis arba pasikartojantis uždegiminis procesas, apimantis vokų odą, blakstienų folikulus ir jų srityje esančias riebalines liaukas.



Ši būklė gali paveikti vieną arba abu akis, dažnai apima tiek priekinę vokų dalį, esančią ties blakstienų linija, tiek užpakalinę dalį, kurioje yra meibomijaus liaukos.



Blefaritas gali turėti įvairias klinikines formas, priklausomai nuo uždegimo vietos, pobūdžio ir trukmės, tačiau visais atvejais jis susijęs su vokų audinių struktūros ir funkcijos pokyčiais.


Blefarito atsiradimo eiga


  1. Vokų krašto sudirginimas – dėl įvairių veiksnių (pvz., mikroorganizmų, odos būklės pokyčių) vokų oda tampa jautresnė.

  2. Uždegiminės reakcijos pradžia – aktyvuojasi imuninė sistema, į uždegimo vietą pritraukiamos apsauginės ląstelės.

  3. Liaukų veiklos pokyčiai – meibomijaus ar kitos riebalinės liaukos gali pradėti gaminti pakitusios sudėties sekretą, kuris sutirštėja ir užkemša liaukų latakus.

  4. Vietinės aplinkos pakitimai – sutrikus riebalų sluoksniui ant ašarų plėvelės, akių paviršius tampa labiau pažeidžiamas išorės dirgikliams.

  5. Lėtinis procesas – uždegimas gali tapti nuolatinis ar pasikartojantis, palaipsniui keičiantis vokų audinių struktūrą.


Kodėl atsiranda blefaritas?


  • Bakterinė infekcija – dažniausiai stafilokokų sukeltas vokų kraštų uždegimas.

  • Meibomijaus liaukų disfunkcija – pakitęs ir sutirštėjęs riebalinis sekretas užkemša liaukų latakus.

  • Odos ligos – seborėjinis dermatitas, rožinė ir kitos uždegiminės odos būklės.

  • Alerginės reakcijos – jautrumas kosmetikai, vaistams ar aplinkos veiksniams.

  • Lėtiniai dirgikliai – dulkės, vėjas, sausas oras ar ilgas darbas prie ekranų.

  • Parazitiniai užkratai – blakstienų erkutės (Demodex) ir kiti mikroorganizmai.


Blefarito simptomai


  • Akių vokų paraudimas – matomas kraštų paburkimas ir pakitusi spalva.

  • Patinimas – vokų audiniai tampa storesni ir šiek tiek ištinę.

  • Pleiskanojimas – smulkios pleiskanos ar šašeliai prie blakstienų šaknų.

  • Akių sausumo pojūtis – dėl ašarų plėvelės sudėties pokyčių.

  • Svetimkūnio jutimas – jausmas, tarsi akyje būtų smėlio ar dulkių.

  • Padidėjęs ašarojimas – akys reaguoja į dirginimą.

  • Blakstienų pokyčiai – jų iškritimas, netolygus augimas ar spalvos pakitimai.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant blefaritą?


  1. Akių vokų apžiūra – gydytojas įvertina vokų kraštų būklę, odos pokyčius, blakstienas ir liaukų veiklą.

  2. Biomikroskopija (plyšinės lempos tyrimas) – detaliai apžiūrimi vokai, blakstienos ir akių paviršius.

  3. Liaukų išskyrų įvertinimas – patikrinamas meibomijaus liaukų sekretas, jo kiekis ir konsistencija.

  4. Mikrobiologiniai tyrimai – paimami išskyrų ar pleiskanėlių mėginiai bakterijoms, erkutėms (Demodex) ar grybeliams nustatyti.

  5. Ašarų plėvelės kokybės įvertinimas – matuojama ašarų gamyba ir stabilumas, siekiant nustatyti akių sausumo laipsnį.


Kaip gydomas blefaritas?


  1. Vokų higiena – reguliarus akių vokų valymas specialiais servetėlėmis, praskiestu kūdikių šampūnu ar medicininiais tirpalais, kad būtų pašalintos pleiskanos ir riebalų perteklius.

  2. Šilti kompresai – padeda suminkštinti ir atkimšti meibomijaus liaukų latakus.

  3. Vokų masažas – atliekamas po kompresų, siekiant pašalinti užsistovėjusį sekretą.

  4. Antibakteriniai vaistai – akių lašai ar tepalai, skiriami esant bakterinei infekcijai.

  5. Priešuždegiminiai vaistai – kortikosteroidų turintys lašai ar tepalai trumpam laikotarpiui, siekiant sumažinti uždegimą.

  6. Dirbtinės ašaros – padeda sumažinti akių sausumą ir dirginimą.

  7. Specifinis gydymas – pvz., antiparazitiniai preparatai esant Demodex erkutėms ar gydymas pagrindinei odos ligai.


Kokias komplikacijas gali sukelti blefaritas?

Blefaritas gali sukelti įvairias komplikacijas, ypač jei tampa lėtinis ar nėra tinkamai gydomas.



Viena dažniausių yra lėtinis akių vokų uždegimas, sukeliantis ilgalaikius audinių struktūros pokyčius.



Dėl ilgalaikio liaukų funkcijos sutrikimo gali atsirasti akių sausumo sindromas, kai sutrinka ašarų plėvelės stabilumas.



Uždegimas gali paskatinti miežių ar šalto miežio (chalaziono) susidarymą dėl užsikimšusių liaukų.



Kai kuriais atvejais vystosi blakstienų augimo pakitimai – jų krypties pasikeitimas ar iškritimas.



Negydomas ar sunkiai kontroliuojamas blefaritas taip pat gali lemti ragenos pažeidimus, dėl kurių blogėja regėjimas, ir sukelti antrines akių infekcijas.


Kaip išvengti blefarito?

Blefarito išvengti padeda nuosekli akių vokų ir aplinkinių audinių priežiūra bei tam tikrų rizikos veiksnių vengimas.



Svarbiausia yra palaikyti gerą vokų higieną – reguliariai valyti akių vokų kraštus, ypač jei linkę kauptis riebalų perteklius ar pleiskanos.



Reikėtų vengti akių trynimo nešvariomis rankomis, nes tai gali pernešti bakterijas ir sudirginti audinius.



Naudojant dekoratyvinę kosmetiką, svarbu rinktis akių zonai tinkamus, hipoalerginius produktus ir vakare kruopščiai juos pašalinti.



Akių sveikatai palankus ir kontaktinių lęšių higienos laikymasis, reguliariai keičiant lęšius bei dezinfekuojant dėklus.



Be to, pravartu saugoti akis nuo dulkių, vėjo ir sauso oro bei rūpintis bendrąja sveikata, ypač odos ligų kontrolės srityje.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas