Cholesteatoma

1. Lėtinis ausies uždegimas arba spaudimo sutrikimas – dėl dažnų vidurinės ausies uždegimų ar ilgalaikio spaudimo pokyčių (pvz., Eustachijaus vamzdelio disfunkcijos) sutrinka ausies ventiliacija.


2. Ausies būgnelio įlinkimas – neigiamas spaudimas ausies būgnelyje lemia jo įlinkimą į vidurinę ausį, sudarydamas kišenę ar įdubimą.


3. Odos ląstelių kaupimasis – į atsiradusią kišenę patenka išorinės ausies epitelio ląstelės, kurios pradeda daugintis ir kauptis.


4. Cholesteatomos formavimasis – šios ląstelės formuoja darinį, panašų į cistą, kuris lėtai auga ir ardo šalia esančius audinius.


5. Kaulinių struktūrų pažeidimas – cholesteatoma gali ardyti ausies kaulelius, plisti į aplinkinius audinius, įskaitant vidinę ausį ar kaukolės sritį.


6. Progresavimas ir komplikacijos – negydoma cholesteatoma gali sukelti lėtinį uždegimą, klausos praradimą, pusiausvyros sutrikimus ar net intrakranijines komplikacijas (pvz., meningitą).

• Lėtinis vidurinės ausies uždegimas – dažniausia priežastis; ilgalaikė infekcija sukelia būgnelio pažeidimus, kurie leidžia odos ląstelėms augti netinkamoje vietoje.


• Eustachijaus vamzdelio disfunkcija – kai sutrinka vidurinės ausies ventiliacija, ausies būgnelyje atsiranda neigiamas spaudimas, dėl kurio formuojasi įlinkimai (retrakcijos kišenės).


• Būgnelio įdubimas – šiose įdubose pradeda kauptis odos ląstelės, kurios natūraliai turėtų pasišalinti, bet čia ima daugintis ir kauptis.


• Pakartotiniai ausų uždegimai vaikystėje – dažnai sergantiems vaikams padidėja rizika susiformuoti cholesteatomai vėlesniame amžiuje.


• Įgimta cholesteatoma – retesnė forma, atsirandanti be ankstesnio uždegimo, kai embrioninės odos ląstelės lieka vidurinėje ausyje dar vaisiaus vystymosi metu.


• Ausies trauma ar chirurginės intervencijos – kai kuriais atvejais cholesteatoma gali išsivystyti po ausies operacijų ar traumų, ypač jei pažeistas būgnelis.

• Išskyros iš ausies – dažniausiai ilgalaikės, nemalonaus kvapo, pūlingos ar su kraujo priemaišomis.


• Klausos susilpnėjimas – palaipsniui progresuojantis, vienašalis, dažniausiai dėl pažeistų klausos kauliukų.


• Spaudimo ar pilnumo jausmas ausyje – ypač esant gleivinės paburkimui ar sekretui.


• Ausies skausmas – ne visada pasireiškia, bet galimas esant infekcijai ar spaudimui.


• Spengimas ausyje (tinnitusas) – ūžesys ar zvimbimas pažeistoje ausyje.


• Pusiausvyros sutrikimai – kai cholesteatoma plinta ar dirgina vidinę ausį.


• Veido raumenų silpnumas – retais atvejais, kai pažeidžiamas veidinio nervo kanalas (n. facialis).


• Pasikartojantys ar užsitęsę vidurinės ausies uždegimai – ypač jei blogai reaguoja į gydymą.

1. Otoskopija (ausies apžiūra) – gydytojas apžiūri ausies landą ir būgnelį; galima pastebėti būgnelio defektą, retrakcijos kišenę ar baltas sankaupas vidurinėje ausyje.


2. Otomikroskopija – detalesnė apžiūra su padidinimu leidžia geriau įvertinti cholesteatomos buvimą, dydį ir pažeidimo pobūdį.


3. Klausos tyrimas (audiometrija) – įvertinamas klausos laipsnis ir nustatoma, ar praradimas yra laidinis (dėl kauliukų pažeidimo), ar mišrus.


4. Timpanometrija – tyrimas, leidžiantis įvertinti būgnelio judrumą ir vidurinės ausies spaudimą.


5. Kompiuterinė tomografija (KT) – tiksliausias metodas, skirtas įvertinti kaulinių struktūrų pažeidimą, cholesteatomos dydį ir jos plitimą.


6. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama papildomai, ypač esant įtariamam plitimui į minkštuosius audinius ar pakartotinėms cholesteatomoms.

1. Chirurginis gydymas – pagrindinis ir veiksmingiausias būdas. Cholesteatoma nepašalinama savaime, todėl dažniausiai atliekama operacija (pvz., mastoidektomija), kurios metu pašalinama auganti ląstelių masė, infekuoti audiniai ir, jei reikia, atstatoma ausies struktūra.


2. Klausos atstatymo procedūros – jei cholesteatoma pažeidė klausos kauliukus, gali būti atliekamos rekonstrukcinės operacijos, siekiant pagerinti ar atkurti klausą (ossikuloplastika).


3. Pooperacinė priežiūra ir kontrolė – svarbi tolimesnė stebėsena, nes cholesteatoma gali atsinaujinti. Reikia periodinių ausies apžiūrų, o kartais – kontrolinių KT tyrimų.


4. Antibiotikų skyrimas – taikomas esant pūlingai infekcijai ar prieš operaciją siekiant sumažinti uždegimą; gali būti skiriami vietiniai ar sisteminiai antibiotikai.


5. Reguliari ausies valymo priežiūra – kai kuriais atvejais, jei cholesteatoma neoperuojama iš karto, būtina profilaktinė ausies higiena otolaringologo kabinete, siekiant išvengti komplikacijų.

Cholesteatoma, nors ir nepiktybinė, gali būti lokaliai agresyvi ir sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei ilgai negydoma.

Dažniausia komplikacija – nuolatinis ar progresuojantis klausos praradimas, kurį lemia klausos kauliukų (plaktuko, priekalo, kilpelės) ardymas.

Dėl savo gebėjimo plisti į aplinkinius audinius cholesteatoma gali pažeisti vidinę ausį, sukeldama pusiausvyros sutrikimus, spengimą ausyje ar net visišką kurtumą.

Taip pat įmanomas veidinio nervo pažeidimas, sukeliantis veido raumenų silpnumą ar paralyžių.

Jei infekcija iš cholesteatomos plinta toliau, gali išsivystyti mastoiditas (kaulo uždegimas už ausies), o dar rečiau – meningitas, smegenų abscesas ar labirintitas. Tokios intrakranijinės komplikacijos yra pavojingos gyvybei.

Negydoma cholesteatoma gali tapti lėtiniu infekcijos židiniu, sukeliančiu nuolatines pūlingas išskyras, skausmą, kaulų destrukciją ir žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Dėl to svarbu ją diagnozuoti ir pašalinti kuo anksčiau.

Cholesteatomos galima išvengti pasirūpinant ausų sveikata ir laiku gydant susijusius sutrikimus.

Pirmiausia svarbu laiku ir tinkamai gydyti lėtinius ar pasikartojančius vidurinės ausies uždegimus – tai pagrindinis rizikos veiksnys cholesteatomos susidarymui.

Reikia stebėti vaikų ausų būklę, ypač jei jie dažnai serga ausų ligomis ar turi Eustachijaus vamzdelio disfunkciją.

Reguliari otolaringologo kontrolė padeda pastebėti ankstyvus pakitimus, tokius kaip būgnelio įdubimas ar retrakcijos kišenės, kur gali pradėti vystytis cholesteatoma.

Svarbu vengti ausies būgnelio traumų, pvz., neatsargiai valant ausis ar po ausies operacijų – tai gali sudaryti sąlygas odos ląstelėms augti netinkamoje vietoje.

Negalima ignoruoti ilgalaikių pūlingų išskyrų iš ausies ar progresuojančio klausos susilpnėjimo – tai gali būti pirmieji įspėjamieji signalai. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo lengviau ją išgydyti be rimtų pasekmių.

Galiausiai, reguliarus klausos stebėjimas ir profilaktinės ausų apžiūros – ypač tiems, kurie turi padidintą riziką – padeda išvengti šios destruktyvios ausies ligos vystymosi.