Cholesterolio padidėjimas

Endokrininės sistemos
Cholesterolio padidėjimas – tai būklė, kai kraujyje padidėja cholesterolio kiekis, galintis sutrikdyti kraujagyslių veiklą ir didinti širdies ligų riziką.
Anusorn Nakdee | Shutterstock

Cholesterolio padidėjimas – kas tai?

Cholesterolio padidėjimas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kai kraujyje nustatomas didesnis nei normalus cholesterolio kiekis.



Cholesterolis yra riebalinė medžiaga, būtina ląstelių membranų struktūrai, hormonų ir vitamino D sintezei, tačiau jo perteklius kraujyje tampa žalingas.



Ilgainiui padidėjęs cholesterolio kiekis lemia aterosklerozinių plokštelių formavimąsi kraujagyslėse, o tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.



Ši būklė dažniausiai nustatoma laboratoriniais tyrimais ir yra svarbi visuomenės sveikatos problema.


Cholesterolio padidėjimo atsiradimo eiga


  1. Padidėjusi cholesterolio gamyba arba suvartojimas – kepenys gamina daugiau cholesterolio, arba jo gaunama su maistu.

  2. Sutrikęs riebalų apykaitos balansas – kraujyje daugėja mažo tankio lipoproteinų (MTL), kurie perneša „blogąjį“ cholesterolį.

  3. Cholesterolio kaupimasis kraujyje – perteklinis MTL cholesterolis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse.

  4. Aterosklerozinių plokštelių formavimasis – susikaupęs cholesterolis kartu su kitomis medžiagomis sudaro nuosėdas arterijose.

  5. Kraujagyslių spindžio siaurėjimas – plokštelės riboja kraujo tėkmę, padidindamos širdies ir kraujagyslių ligų riziką.


Kodėl atsiranda cholesterolio padidėjimas?


  • Nesubalansuota mityba – daug sočiųjų riebalų ir transriebalų turintis maistas didina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

  • Fizinis pasyvumas – mažas aktyvumas lėtina riebalų apykaitą ir skatina cholesterolio kaupimąsi.

  • Antsvoris ir nutukimas – sutrikdo lipidų balansą kraujyje.

  • Genetinis polinkis – paveldimos ligos, pvz., šeiminė hipercholesterolemija, lemia aukštą cholesterolį net sveikai gyvenant.

  • Amžius ir lytis – su amžiumi cholesterolis linkęs didėti, o moterims po menopauzės ši rizika padidėja.

  • Kitos ligos – cukrinis diabetas, skydliaukės, inkstų ar kepenų ligos gali paveikti cholesterolio kiekį.

  • Žalingi įpročiai – rūkymas ir alkoholis blogina lipidų apykaitą.


Cholesterolio padidėjimo simptomai

Cholesterolio padidėjimas dažniausiai ilgą laiką nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, tačiau gali būti pastebimi tam tikri požymiai:




  • Ksantomos – gelsvos odos ar sausgyslių sankaupos, sudarytos iš riebalų.

  • Ksantelazmos – gelsvi apnašai aplink akis.

  • Pilkos spalvos lankas aplink rageną (ragenos arcus), dažniau pasireiškiantis vyresniame amžiuje.

  • Širdies ir kraujagyslių ligų požymiai – krūtinės skausmas, dusulys ar kiti simptomai, atsirandantys dėl aterosklerozės.


Kokius tyrimus reikia atlikti įtariant cholesterolio padidėjimą?


  1. Bendras cholesterolio tyrimas – nustatomas bendras cholesterolio kiekis kraujyje.

  2. Lipidograma (lipidų profilis) – matuojamas „blogasis“ cholesterolis (MTL), „gerasis“ cholesterolis (DTL) ir trigliceridai.

  3. Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas – padeda įvertinti galimą cukrinio diabeto įtaką lipidų apykaitai.

  4. Skydliaukės hormonų tyrimai – nustatoma, ar cholesterolio padidėjimą nesukelia hipotirozė.

  5. Kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai – vertinama, ar organų veiklos sutrikimai nepaveikia cholesterolio apykaitos.


Kaip gydomas cholesterolio padidėjimas?


  1. Mitybos korekcija – ribojami sotieji riebalai ir transriebalai, vartojama daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, žuvies ir augalinių aliejų.

  2. Fizinis aktyvumas – rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo veiklos daugumą savaitės dienų.

  3. Svorio kontrolė – antsvorio mažinimas padeda sumažinti cholesterolio kiekį.

  4. Žalingų įpročių atsisakymas – nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas ar visiškas jo vengimas.

  5. Vaistai – jei gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, skiriami statinai, fibratai, ezetimibas ar kiti lipidus mažinantys preparatai.

  6. Gretutinių ligų gydymas – cukrinio diabeto, skydliaukės ar kepenų ligų kontrolė.


Kokias komplikacijas gali sukelti cholesterolio padidėjimas?

Cholesterolio padidėjimas ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kraujagyslių sienelėse pradeda kauptis riebalinės sankaupos, dėl kurių formuojasi aterosklerozė.



Dėl siaurėjančių kraujagyslių sutrinka kraujo tėkmė, todėl padidėja išeminės širdies ligos ir krūtinės anginos rizika.



Jei aterosklerozinė plokštelė plyšta, gali įvykti miokardo infarktas.



Cholesterolio perteklius taip pat susijęs su smegenų insultu, kai dėl užsikimšusios smegenų kraujagyslės nutrūksta kraujo tiekimas.



Be to, aterosklerozė gali pažeisti kojų kraujotaką, sukeldama periferinių arterijų ligą, pasireiškiančią skausmu ar net gangrena.



Ilgainiui šie pakitimai apsunkina širdies darbą ir gali lemti širdies nepakankamumą.


Kaip išvengti cholesterolio padidėjimo?

Cholesterolio padidėjimo galima išvengti kasdien taikant sveikos gyvensenos principus.



Svarbiausia yra subalansuota mityba, kai ribojami sotieji riebalai ir transriebalai, o maiste vyrauja daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, žuvis ir augaliniai aliejai.



Didelę reikšmę turi reguliarus fizinis aktyvumas, bent pusvalandis vidutinio intensyvumo judėjimo daugumą savaitės dienų.



Taip pat svarbu palaikyti sveiką kūno svorį, nes antsvoris tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje.



Ne mažiau reikšminga yra atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas.



Cholesterolio balansą padeda palaikyti ir gretutinių ligų kontrolė, ypač cukrinio diabeto, hipertenzijos bei skydliaukės sutrikimų gydymas.



Galiausiai, būtina nepamiršti profilaktinių tyrimų, nes reguliarus cholesterolio kiekio tikrinimas leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią komplikacijoms.


Į puslapio viršų

Ar žinote, kad...

Visam kojos nagui užaugti reikia 12-18 mėnesių.

Kitas faktas