Dispepsija

1. Virškinimo trakto funkcijų sutrikimas. Sutrinka skrandžio motorika, sulėtėja maisto judėjimas ar sumažėja virškinimo fermentų gamyba.


2. Padidėjęs skrandžio jautrumas. Nervų sistemos pokyčiai lemia padidėjusį skrandžio gleivinės jautrumą skausmui ar diskomfortui.


3. Disbalansas tarp apsauginių ir agresyvių veiksnių. Skrandžio gleivinė tampa pažeidžiamesnė dėl rūgšties, fermentų ar kitų dirgiklių poveikio.


4. Lėtiniai ar pasikartojantys diskomforto epizodai. Šie pokyčiai sukelia ilgalaikius arba periodiškai pasikartojančius simptomus.


5. Veiksnių sąveika. Įtaką turi stresas, mitybos įpročiai, vaistų vartojimas ir kitos individualios priežastys.

Dispepsija atsiranda dėl įvairių veiksnių, kurie sutrikdo normalų virškinimo trakto funkcionalumą ir sukelia diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje.

Pagrindinės priežastys:

• Virškinimo trakto motorikos sutrikimai. Sumažėjęs skrandžio judrumas arba sutrikęs maisto peristaltika gali sukelti sunkumų virškinant maistą.


• Padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Per didelis rūgšties kiekis skrandyje gali dirginti gleivinę.


• Skrandžio gleivinės pažeidimai. Uždegimas ar kiti pažeidimai mažina apsaugą nuo skrandžio rūgšties.


• Padidėjęs skrandžio gleivinės jautrumas. Nervų sistemos sutrikimai gali lemti padidėjusį jautrumą skausmui ar diskomfortui.


• Stresas ir psichologiniai veiksniai. Emociniai veiksniai gali sustiprinti ar išprovokuoti simptomus.


• Netinkama mityba ir gyvenimo būdas. Rūgštus, riebi, aštri ar per daug maisto gali skatinti dispepsiją.


• Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai gali dirginti virškinimo traktą arba sutrikdyti jo funkcijas.

Dažnai dispepsija atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos, todėl būtina įvertinti visą paciento būklę.

• iršutinės pilvo dalies skausmas ar diskomfortas


• Pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas po valgio


• Rėmuo arba deginantis pojūtis krūtinėje


• Pykinimas arba silpnumas po valgio


• Ankstyvas sotumo jausmas valgant


• Kartais – raugėjimas ar skrandžio turinio atpylimas

1. Klinikinė apžiūra ir anamnezė. Gydytojas įvertina simptomus, gyvenimo būdą ir galimas rizikos faktorius.


2. Helikobakterio pylori (H. pylori) testas. Atliekamas kvapo testas, kraujo ar išmatų tyrimas, arba skrandžio gleivinės biopsija, siekiant nustatyti infekciją.


3. Virškinamojo trakto endoskopija (gastroskopija). Leidžia tiesiogiai apžiūrėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, imti biopsiją ir atmesti kitus pažeidimus.


4. Vaizdiniai tyrimai. Jei reikalinga, atliekama ultragarsinė pilvo organų diagnostika arba kiti vaizdiniai tyrimai.


5. Laboratoriniai kraujo tyrimai. Vertinama bendroji sveikatos būklė, uždegimo rodikliai ir maistinių medžiagų lygis.

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų sunkumo, trukmės ir paciento amžiaus bei rizikos veiksnių.

1. Gyvenimo būdo keitimas. Rekomenduojama laikytis subalansuotos mitybos, vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto, mažinti kofeino, alkoholio ir rūkymo vartojimą.


2. Vaistai nuo rūgštingumo. Skiriami protonų siurblio inhibitoriai arba H2 receptorių blokatoriai, kurie mažina skrandžio rūgšties kiekį ir mažina gleivinės dirginimą.


3. Antibiotikai. Jei nustatoma Helikobakterio pylori infekcija, skiriama atitinkama antibiotikų terapija.


4. Vaistai, gerinantys virškinimo trakto motoriką. Padeda skatinti skrandžio tuštinimąsi ir mažinti dispepsijos simptomus.


5. Streso valdymas ir psichologinė pagalba. Kartais rekomenduojama psichoterapija ar atsipalaidavimo technikos, nes emociniai veiksniai gali stiprinti simptomus.


6. Simptominis gydymas. Naudojami vaistai nuo pykinimo, skausmo ar pilvo pūtimo.

Ilgalaikiai virškinimo sutrikimai gali paveikti maisto virškinimą ir įsisavinimą, todėl gali atsirasti maistinių medžiagų trūkumas bei susilpnėjusi organizmo būklė.

Nuolatinis skrandžio gleivinės dirginimas dėl padidėjusios rūgštingumo gali sukelti uždegimą, kuris laikui bėgant gali virsti opomis arba kitais struktūriniais pakitimais.

Nesprendžiant problemos, gali išsivystyti lėtinė skrandžio uždegimo būklė (gastritas), kuri padidina riziką susirgti skrandžio vėžiu.

Dispepsija taip pat gali sukelti psichologinį diskomfortą, stiprinti stresą ir nerimą, kurie savo ruožtu gali pabloginti virškinimo funkcijas.

Kai kuriais atvejais dispepsija gali būti simptomų dalis sudėtingesnių virškinimo trakto ligų, todėl vėluojant gydyti, komplikacijų rizika didėja.

Dispepsijos išvengimas dažniausiai susijęs su sveiko gyvenimo būdo palaikymu ir tam tikrų rizikos veiksnių valdymu.

Svarbu laikytis subalansuotos ir reguliarios mitybos, vengti per daug riebaus, aštraus, rūgštaus ar sunkiai virškinamo maisto.

Rekomenduojama mažinti alkoholio ir kofeino vartojimą, nes šios medžiagos gali dirginti skrandžio gleivinę.

Svarbu neperkrauti skrandžio, valgyti mažesnėmis porcijomis ir vengti persivalgymo.

Vengti rūkymo, kuris neigiamai veikia virškinimo sistemą ir skrandžio gleivinę.

Valdyti stresą ir pakankamai ilsėtis, nes emociniai veiksniai dažnai provokuoja dispepsijos simptomus.

Reguliariai kontroliuoti vaistų vartojimą, ypač tų, kurie gali dirginti virškinimo traktą (pvz., NVNU).

Laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda virškinimo sutrikimų, siekiant anksti diagnozuoti ir gydyti galimas ligas.

Šie paprasti principai padeda sumažinti dispepsijos riziką ir palaikyti virškinimo sistemos sveikatą.