Ektopinis nėštumas

1. Ovuliacija – moters kiaušidėje subręsta ir išsiskiria kiaušinėlis.


2. Apvaisinimas – kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoidu, dažniausiai kiaušintakyje.


3. Sutrinka apvaisinto kiaušinėlio judėjimas – dėl anatominių, hormoninių ar funkcinių priežasčių embrionas nepasiekia gimdos ertmės.


4. Embriono implantacija ne gimdoje – dažniausiai kiaušintakyje, bet gali būti ir kitose netipinėse vietose (kiaušidėje, gimdos kaklelyje, pilvo ertmėje).


5. Embrionas pradeda augti netinkamoje vietoje – aplinkiniai audiniai nėra pritaikyti jo vystymuisi, todėl gali įvykti jų pažeidimas.


6. Audinių tempimas ir plyšimas – augantis nėštumas spaudžia kiaušintakį ar kitus audinius, sukeldamas skausmą ar net plyšimą.


7. Vidinis kraujavimas ir pavojus moters gyvybei – plyšus kiaušintakiui ar pažeistam audiniui, prasideda kraujavimas į pilvo ertmę, kas reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Ši eiga gali vystytis per kelias savaites nuo pastojimo, o simptomai dažniausiai atsiranda tarp 4 ir 10 nėštumo savaitės.

• Pažeisti arba susiaurėję kiaušintakiai – dažniausiai dėl anksčiau buvusių infekcijų, pvz., chlamidiozės ar gonorėjos.


• Ankstesnis ektopinis nėštumas – padidina riziką, kad būsimi nėštumai taip pat vystysis už gimdos ribų.


• Chirurginės intervencijos dubens srityje – operacijos ar procedūros, kurios gali sukelti randus ar sukibimus kiaušintakiuose.


• Endometriozė – dėl šios ligos gali formuotis randai ar audinių pokyčiai, trukdantys kiaušinėlio judėjimui.


• Kontraceptinės spiralės (reta) – jei moteris pastoja su spirale, nėštumas dažniau būna ektopinis.


• Hormoniniai sutrikimai – gali paveikti kiaušintakių motoriką ar gleivinės būklę.


• Rūkymas – tabako dūmai mažina kiaušintakių veiklą ir gali trukdyti kiaušinėlio judėjimui.

Kai kuriais atvejais tiksli priežastis lieka nežinoma, tačiau rizikos veiksnių buvimas didina ektopinio nėštumo tikimybę.

Ektopinio nėštumo požymiai dažniausiai pasireiškia tarp 4–10 nėštumo savaitės ir gali būti lengvi arba pavojingi gyvybei. Pradžioje simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo, todėl svarbu žinoti įspėjamuosius ženklus.

Dažniausi požymiai:

• Pilvo ar dubens skausmas – dažnai vienoje pusėje, gali būti stiprus, aštrus ar pulsuojantis.


• Nereguliarus ar neįprastas kraujavimas iš makšties – gali būti silpnas, tamsesnės spalvos nei įprastos mėnesinės.


• Peties skausmas – gali atsirasti dėl kraujavimo į pilvo ertmę, dirginant diafragmą.


• Silpnumas, galvos svaigimas – gali rodyti vidinį kraujavimą ir kraujospūdžio kritimą.


• Nualpimas – pavojingas požymis, galintis reikšti kiaušintakio plyšimą ir vidinį kraujavimą.


• Pykinimas ir krūtų jautrumas – būdingi ir įprastam nėštumui, bet kartu su kitais simptomais gali rodyti ektopinį nėštumą.


• Teigiamas nėštumo testas, bet gimdoje ultragarsu nepastebima vaisiaus – svarbus diagnostinis požymis.

Ektopinis nėštumas – tai skubi medicininė būklė. Įtariant jį, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

1. Kraujo tyrimas hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygiui nustatyti – tikrinamas hormono kiekis ir jo kitimas laikui bėgant. Esant ektopiniam nėštumui, hCG didėja lėčiau nei įprasto nėštumo metu.


2. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas – pagrindinis metodas vaisiaus buvimo vietai nustatyti. Jei gimdoje vaisiaus nesimato, bet hCG lygis pakilęs, įtariamas ektopinis nėštumas.


3. Bendras kraujo tyrimas – padeda įvertinti galimą kraujo netekimą ar uždegimo požymius.


4. Dubens apžiūra – gydytojas apčiuopia gimdą, kiaušides, kiaušintakius ir nustato, ar yra jautrumas, skausmas ar dariniai.


5. Pakartotinis hCG matavimas po 48 val. – lyginama su ankstesniu rezultatu; vertinama, ar hormonų lygis kyla kaip tikėtasi.


6. Diagnostinė laparoskopija – taikoma retais ar neaiškiais atvejais, kai kiti tyrimai neleidžia tiksliai nustatyti diagnozės.

1. Medikamentinis gydymas metotreksatu – taikomas ankstyvose stadijose, kai nėra plyšimo požymių. Vaistas stabdo embriono augimą ir leidžia organizmui jį natūraliai rezorbuoti.


2. Chirurginis gydymas – atliekamas, jei nėštumas pažengęs, yra vidinis kraujavimas arba metotreksatas netinka. Dažniausiai atliekama laparoskopija, kurios metu pašalinamas ektopinis nėštumas, kartais ir pažeistas kiaušintakis.


3. Stebėjimas ir hCG lygio sekimas – būtinas po gydymo, siekiant užtikrinti, kad visi nėštumo audiniai pasišalino ir nėra likučių.


4. Kraujo netekimo atstatymas – esant vidiniam kraujavimui gali būti reikalinga skysčių infuzija ar kraujo perpylimas.


5. Psichologinė pagalba – kadangi tai dažnai netikėtas ir emociškai sunkus išgyvenimas, moteriai gali būti reikalinga emocinė ar psichologinė parama.

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo nėštumo stadijos, bendros moters būklės ir ar yra komplikacijų, pvz., kiaušintakio plyšimas ar vidinis kraujavimas.

Ektopinis nėštumas gali sukelti pavojingų komplikacijų, ypač jei diagnozė nustatoma pavėluotai arba nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba. Kadangi nėštumas vystosi už gimdos ribų, audiniai aplink embrioną negali prisitaikyti prie jo augimo, todėl kyla rimta grėsmė moters sveikatai ir gyvybei.

Viena dažniausių ir pavojingiausių komplikacijų yra kiaušintakio plyšimas. Augantis embrionas gali praplėsti kiaušintakį iki tol, kol šis plyšta, sukeldamas stiprų skausmą ir pavojingą kraujavimą į pilvo ertmę.

Dėl to gali atsirasti vidinis kraujavimas, kuris kartais būna sunkiai pastebimas išoriškai, bet sukelia greitą kraujo netekimą, kraujospūdžio kritimą, šoką ir net mirtį, jei pagalba nesuteikiama laiku.

Kita komplikacija – vaisingumo sumažėjimas. Pažeistas arba pašalintas kiaušintakis gali apsunkinti ar net visiškai užkirsti kelią natūraliam pastojimui ateityje.

Taip pat dažna emocinė pasekmė yra psichologinis stresas ar depresija, ypač jei ektopinis nėštumas buvo netikėtas ir nutrauktas skubiai.

Retesniais atvejais, jei ektopinis nėštumas išsivysto ne kiaušintakyje, o pilvo ertmėje, jis gali pažeisti kitus vidaus organus, sukeldamas vidinių organų sužalojimus.

Dėl šių priežasčių ektopinis nėštumas laikomas skubia medicinine būkle, kuri reikalauja greito nustatymo ir gydymo, siekiant išvengti gyvybei pavojingų pasekmių.

Nors ne visada įmanoma visiškai užkirsti kelią ektopiniam nėštumui, daugelio atvejų riziką galima sumažinti, rūpinantis reprodukcine sveikata ir vengiant tam tikrų rizikos veiksnių.

Pirmiausia svarbu vengti lytiškai plintančių infekcijų (LPI), ypač chlamidijų ir gonorėjos, kurios dažniausiai sukelia kiaušintakių uždegimus. Naudojant prezervatyvus ir turint saugius lytinius santykius, sumažėja infekcijų rizika.

Laiku gydyti dubens organų uždegimus – jei atsiranda simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, neįprastos išskyros ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Negydomi uždegimai gali palikti randus kiaušintakiuose ir padidinti ektopinio nėštumo riziką.

Riboti nereikalingas chirurgines intervencijas dubens srityje – operacijos ar procedūros gali sukelti sukibimus ar randėjimą, kuris trukdo kiaušinėlio judėjimui.

Mesti rūkyti – rūkymas mažina kiaušintakių judrumą ir blogina jų funkciją, todėl padidina tikimybę, kad apvaisintas kiaušinėlis įstrigs pakeliui į gimdą.

Vengti pakartotinių abortų ar gimdos gleivinės pažeidimų, kurie gali turėti įtakos būsimiems nėštumams.

Jei jau buvo ektopinis nėštumas, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, planuojant naują nėštumą, kad būtų galima anksti jį stebėti ir įsitikinti, jog embrionas įsitvirtino gimdoje.