Faringitas

1. Dirgiklio ar infekcijos patekimas. Į ryklės gleivinę patenka virusai, bakterijos ar cheminiai dirgikliai (pvz., dūmai, šaltas oras).


2. Gleivinės sudirginimas. Gleivinė sureaguoja į dirgiklį ar patogeną uždegimine reakcija.


3. Kraujagyslių išsiplėtimas. Ryklės srityje padidėja kraujotaka, atsiranda paraudimas, paburkimas.


4. Uždegimo išsivystymas. Imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija arba šalinti dirgiklio poveikį.


5. Sekreto padidėjimas. Gali susidaryti gleivės, kaupiasi išskyros, atsiranda dirginimas ir kosulys.


6. Simptomų paūmėjimas arba slopimas. Uždegimas gali greitai išnykti (ūminis faringitas) arba tapti lėtiniu, jei dirgiklis ar infekcija išlieka.

• Virusinės infekcijos. Dažniausia priežastis – peršalimo ar gripo virusai (rinovirusai, adenovirusai, koronavirusai).


• Bakterinės infekcijos. Streptococcus pyogenes (A grupės beta-hemolizinis streptokokas) sukelia pūlingą faringitą.


• Alergijos. Dulkių, žiedadulkių ar pelėsių sukeltas gleivinės dirginimas.


• Cheminiai ir fiziniai dirgikliai. Rūkymas, užterštas oras, sausas ar šaltas klimatas.


• Skrandžio rūgšties refliuksas. Rūgštys iš skrandžio gali dirginti ryklę ir sukelti uždegimą.


• Imuninės sistemos nusilpimas. Silpnesnė organizmo apsauga leidžia lengviau išsivystyti infekcijai.


• Ilgalaikis kalbėjimas ar dainavimas. Gali pertempti ryklės gleivinę ir ją sudirginti.


• Nosies kvėpavimo sutrikimai. Kvėpavimas per burną išsausina ryklę ir padidina jos jautrumą.

Dauguma atvejų yra virusinės kilmės ir išnyksta savaime, tačiau lėtiniai ar pūlingi faringitai dažnai susiję su aplinkos veiksniais arba kitų ligų pasekmėmis.

• Gerklės skausmas


• Perštėjimas gerklėje


• Rijimo diskomfortas


• Sausumo pojūtis gerklėje


• Užkimęs balsas


• Gerklės deginimas


• Kosulys


• Temperatūros pakilimas


• Nuovargis


• Padidėję kaklo limfmazgiai


• Galvos skausmas


• Sutrūkinėję balsiniai stygos (kartais)

1. Klinikinė apžiūra. Gydytojas įvertina ryklės gleivinę, tonziles, limfmazgius, temperatūrą.


2. Greitas streptokokų testas. Nustato A grupės streptokokinę infekciją per kelias minutes.


3. Ryklės pasėlis. Atliekamas laboratorinis tyrimas patvirtinti bakterinę kilmę, ypač jei greitas testas neaiškus.


4. Bendras kraujo tyrimas. Įvertinamas leukocitų kiekis, uždegiminiai žymenys (CRB), padedantys nustatyti infekcijos pobūdį.


5. C-reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas. Padeda įvertinti uždegimo stiprumą ir diferencijuoti virusinį ar bakterinį faringitą.


6. Imunologiniai tyrimai. Gali būti skirti, jei įtariama mononukleozė ar kita virusinė infekcija (pvz., Epstein-Barr virusas).


7. Nosies ar gerklės tepinėlis dėl virusų. Atliekamas esant įtariamai virusinei infekcijai (gripas, COVID-19).

Daugeliu atvejų faringitas diagnozuojamas remiantis simptomais ir apžiūra, tačiau įtariant bakterinę infekciją ar esant sunkiems atvejams – papildomi tyrimai padeda parinkti tinkamą gydymą.

1. Poilsis. Svarbu ilsėtis ir leisti organizmui kovoti su infekcija.


2. Skysčių vartojimas. Gerti daug šiltų skysčių – arbatos, vandens ar sultinių – kad būtų sudrėkinta gerklė.


3. Gargalavimai. Naudojamas šiltas sūrus vanduo arba vaistinės priemonės gerklei skalauti.


4. Skausmą malšinantys vaistai. Vartojami paracetamolis ar ibuprofenas skausmui ir temperatūrai mažinti.


5. Gerklės purškalai ir pastilės. Vietiniai preparatai mažina sudirginimą ir skausmą.


6. Antibiotikai. Skiriami tik bakterinės (ypač streptokokinės) infekcijos atveju, patvirtinus testais.


7. Drėgnas patalpų oras. Naudojami oro drėkintuvai, kad išvengti gleivinės išsausėjimo.


8. Vengimas dirgiklių. Reikėtų vengti rūkymo, šalto oro, dulkių ar aštraus maisto.


9. Imuniteto stiprinimas. Svarbi visavertė mityba, pakankamas miegas ir poilsis.


10. Simptominis gydymas vaikams. Vaikams netinkami kai kurie pastilės ar purškalai – naudojamos specialiai pritaikytos formos.

Dauguma virusinio faringito atvejų praeina savaime per 5–7 dienas, o tikslus gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo.

Faringitas, ypač jei negydomas ar pasikartojantis, gali sukelti įvairių komplikacijų, priklausomai nuo jo kilmės ir sunkumo. Dažniausiai pasitaikanti – uždegimo išplitimas į gretimus organus, pavyzdžiui, tonziles (tonzilitas), vidurinę ausį (otitas) arba sinusus (sinusitas).

Esant bakterinei, ypač streptokokinei kilmei, galimos rimtesnės komplikacijos, tokios kaip pūlinys šalia ryklės (paratonzilinis ar ryklės pūlinys), kuris gali sukelti kvėpavimo sutrikimus ir reikalauti skubaus gydymo.

Retesniais atvejais, ypač jei streptokokinė infekcija nėra tinkamai gydoma, gali išsivystyti ūminis reumatas, pažeidžiantis širdį, sąnarius ar nervų sistemą, bei glomerulonefritas – inkstų uždegimas.

Lėtinis faringitas gali atsirasti dėl nuolatinio dirginimo (pvz., rūkymo, refliukso, oro sausumo) ir sukelti nuolatinį gerklės diskomfortą, kosulį, balso pokyčius.

Taip pat pasitaiko gerklės sudirginimo ar balso stygų pertempimo komplikacijos – ypač tiems, kurie kalba ar dainuoja profesiškai.

Faringito galima išvengti, jei laikomasi kasdienių prevencijos priemonių, padedančių apsaugoti ryklės gleivinę nuo infekcijų ir dirgiklių. Svarbiausia – stiprinti imuninę sistemą: palaikyti subalansuotą mitybą, pakankamai miegoti, reguliariai judėti ir vengti streso.

Norint apsaugoti gerklę, būtina vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač peršalimo ar gripo sezono metu. Rekomenduojama dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas ir vengti žmonių susibūrimo vietų, jei jaučiamas peršalimo pavojus.

Tinkama kvėpavimo takų apsauga – ypač šaltuoju metų laiku – taip pat labai svarbi. Reikėtų kvėpuoti per nosį, o ne per burną, kad įkvepiamas oras būtų pašildomas ir sudrėkinamas. Sausuose patalpose naudinga naudoti oro drėkintuvus.

Taip pat svarbu vengti gerklės dirgiklių, tokių kaip rūkymas, pasyvus rūkymas, dulkėtas ar užterštas oras. Kalbėjimas ar dainavimas be poilsio gali sukelti gleivinės pertempimą, tad balsui taip pat reikia „higienos“.

Tinkamas skysčių vartojimas padeda palaikyti gerklės gleivinės drėgmę. Jei sergate refliuksu, svarbu jį kontroliuoti, nes skrandžio rūgštys gali ilgainiui dirginti ryklę.

Profilaktinės priemonės, tokios kaip vakcinacija nuo gripo ar COVID-19, taip pat padeda išvengti virusinių faringito atvejų, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupėms.