Fotodermatitas

1. Odos kontaktas su jautrinančia medžiaga – tai gali būti vaistai, kosmetika, augalai ar cheminės medžiagos, kurios padidina odos jautrumą UV spinduliams.


2. Ultravioletinių (UV) spindulių poveikis – veikiant saulei (ypač UV-A ir UV-B spinduliams), jautrinančios medžiagos odoje sukelia nenormalią reakciją.


3. Imuninės sistemos suaktyvėjimas – organizmas atpažįsta pakitusius odos baltymus kaip svetimus ir sukelia uždegiminį atsaką.


4. Odos pažeidimas – uždegimo metu išsiskiria cheminės medžiagos, kurios lemia kraujagyslių išsiplėtimą, skysčių kaupimąsi ir odos struktūros pokyčius.


5. Matoma reakcija – ant odos išryškėja paraudimas, patinimas, bėrimas ar kiti odos pakitimai, dažniausiai tose vietose, kurios buvo veikiamos saulės.

Ši eiga gali pasireikšti tiek iškart po saulės poveikio (fototoksinė reakcija), tiek vėliau (fotoalerginė reakcija), priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos ir priežastinio veiksnio.

• Fototoksinės medžiagos – kai kurios medžiagos (vaistai, kvepalai, kosmetika, augalai) veikiamos UV spindulių sukelia tiesioginį odos pažeidimą.


• Fotoalerginės reakcijos – UV spinduliai pakeičia medžiagos struktūrą, ir imuninė sistema į ją sureaguoja kaip į alergeną, sukeldama uždegimą.


• Tam tikri vaistai – antibiotikai (pvz., tetraciklinai), diuretikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kontraceptikai gali didinti jautrumą saulei.


• Augalai su furanokumarinais – petražolės, salierai, citrinos, pankoliai ir kt. kontaktuodami su oda ir saulės spinduliais gali sukelti reakciją.


• Genetiniai ar autoimuniniai sutrikimai – kai kurios ligos (pvz., raudonoji vilkligė) lemia įgimtą jautrumą UV spinduliams.


• Sutrikusi pigmentacija ar silpnesnė apsauga nuo saulės – šviesi oda mažiau apsaugota nuo UV spindulių, todėl rizika didesnė.

Fotodermatitas dažniausiai išsivysto tada, kai šios priežastys derinasi su ilgesniu ar intensyvesniu buvimu saulėje.

• Paraudimas (eritema) – pirmas požymis, panašus į nudegimą, dažnai lydimas karščio pojūčio.


• Niežulys arba deginimas – nemalonūs pojūčiai odos paviršiuje, ypač intensyvūs vakare ar naktį.


• Bėrimas – smulkios dėmelės, mazgeliai ar pūlinukai; kartais panašus į dilgėlinę.


• Pūslės ar pūslelės – esant stipresnei reakcijai, gali susidaryti vandeningi dariniai, panašūs į nudegimus.


• Odos patinimas – dažniausiai kartu su paraudimu; pastebimas aplink akis, veide, kakle.


• Pleiskanojimas ar odos lupimasis – uždegimui atslūgus, oda gali šerpetoti ar luptis.


• Ribotas išplitimas – simptomai pasireiškia tik tose vietose, kurios buvo veikiamos saulės (veidas, rankos, kaklas).

Simptomai gali pasireikšti per kelias valandas (fototoksinė reakcija) arba po kelių dienų (fotoalerginė reakcija) nuo saulės poveikio.

1. Dermatologo apžiūra – įvertinama odos pažeidimo pobūdis, išplitimas ir ryšys su saulės poveikiu.


2. Fototestavimas (UV provokacijos testas) – oda veikiama kontroliuotais UV spinduliais siekiant nustatyti jautrumą šviesai ir nustatyti UV dozės ribą, sukeliančią reakciją.


3. Fotoalerginių pleistrų testas – naudojamas įtariant kontaktinį fotoalerginį dermatitą; ant odos užklijuojami įvairūs įtariami alergenai, po to veikiama UV spinduliais.


4. Kraujo tyrimai – gali būti atliekami norint atmesti sistemines ligas (pvz., raudonąją vilkligę), kurios gali sukelti fotoreaktyvias reakcijas.


5. Odos biopsija (retais atvejais) – atliekama esant sunkiai ar neaiškios kilmės formai, siekiant atmesti kitas odos ligas.


6. Vaistų ir kosmetikos analizė – svarbu įvertinti, ar pacientas vartoja medžiagas, galinčias sukelti fotosensibilizaciją (vaistus, kremus, augalinius produktus).

1. Saulės vengimas – pagrindinė priemonė. Reikia vengti tiesioginių UV spindulių, ypač dienos metu, ir dėvėti apsauginius drabužius bei skrybėlę.


2. Apsauginiai kremai nuo saulės (SPF 50+) – padeda apsaugoti odą nuo UV-A ir UV-B spindulių, ypač fototoksinėms reakcijoms.


3. Kortikosteroidiniai kremai – mažina uždegimą, paraudimą ir niežėjimą pažeistose vietose.


4. Antihistamininiai vaistai – skiriami, jei yra stiprus niežulys ar alerginio tipo reakcija.


5. Šaldantys kompresai ar losjonai – ramina sudirgintą odą ir sumažina diskomfortą.


6. Pašalinamos priežastinės medžiagos – nutraukiami ar keičiami vaistai, kosmetika ar augaliniai preparatai, galintys sukelti reakciją.


7. Sunkiems ar lėtiniams atvejams – gali būti skiriami sisteminiai kortikosteroidai ar imunomoduliatoriai, o esant autoimuniniam pagrindui – gydoma pagrindinė liga.

Pirmiausia, dažnai pasikartojantys ar intensyvūs pažeidimai gali lemti lėtinį odos uždegimą, dėl kurio oda tampa sustorėjusi, šiurkšti, linkusi pleiskanoti ar hiperpigmentuota (tamsesnė nei įprasta).

Kita dažna komplikacija – hiperpigmentacija arba hipopigmentacija. Po uždegimo oda gali ilgam pakeisti spalvą, ypač tamsesnio gymio žmonėms arba jei pažeista vieta buvo stipriai veikiama saulės.

Ilgainiui fotodermatitas gali sukelti padidėjusį odos jautrumą UV spinduliams – net trumpas buvimas saulėje gali sukelti stiprią reakciją. Dėl to pacientams dažnai tenka ženkliai apriboti buvimą lauke.

Esant lėtinei ar sunkiai eigai, gali atsirasti odos randėjimas ar nuolatinis paraudimas, o stiprus niežėjimas ir kasymasis gali pažeisti odos barjerą ir sudaryti sąlygas antrinėms bakterinėms infekcijoms.

Labai retais atvejais, jei fotodermatitas yra autoimuninės ar sisteminės ligos išraiška, ignoruojant simptomus gali būti pavėluota diagnozuoti rimtą pagrindinę būklę (pvz., raudonąją vilkligę).

Fotodermatito galima išvengti, jei atpažįstami rizikos veiksniai ir nuosekliai taikomos apsaugos priemonės nuo UV spindulių.

Prevencija ypač svarbi žmonėms, linkusiems į jautrią odą ar vartojantiems fotosensibilizuojančias medžiagas.

Pirmiausia, svarbu riboti buvimą saulėje, ypač tarp 10–16 val., kai ultravioletiniai spinduliai yra stipriausi. Saulėje būtina dėvėti ilgomis rankovėmis drabužius, skrybėles ir akinius nuo saulės.

Būtina naudoti plataus spektro apsauginius kremus nuo saulės (SPF 50+), kurie saugo tiek nuo UV-A, tiek nuo UV-B spindulių. Apsauga turėtų būti tepama kas 2 valandas ir po maudynių.

Vartojant vaistus ar naudojant kosmetiką, būtina perskaityti informacinius lapelius, ar produktas neturi šviesai jautrinančių savybių. Jei taip – reikia vengti saulės arba pasitarti su gydytoju dėl alternatyvų.

Reikėtų vengti augalų ir produktų, kurie gali sukelti fototoksinę reakciją (pvz., citrinų, salierų, petražolių sultys ant odos prieš einant į saulę).

Jei jau esate patyrę fotodermatitą, labai svarbu laikytis individualios fotoprotekcijos plano, kuris gali apimti apsaugą nuo saulės visus metus, net debesuotomis dienomis.

Tinkama prevencija leidžia ne tik išvengti nemalonių odos reakcijų, bet ir apsaugo nuo ilgalaikių odos pažeidimų ar komplikacijų.