Gausus prakaitavimas

1. Pradinis etapas – prakaito liaukos pradeda veikti aktyviau nei įprasta, nors tam nėra akivaizdžių išorinių veiksnių, tokių kaip karštis ar fizinis krūvis.


2. Reguliarus pasikartojimas – prakaitavimo epizodai ima kartotis panašiu metu ar panašiomis situacijomis, gali apimti konkrečias kūno vietas (pvz., delnus, pažastis) arba visą kūną.


3. Intensyvėjimas – laikui bėgant prakaitavimo kiekis gali didėti, epizodai tampa ilgesni ir labiau trukdo kasdienei veiklai.


4. Stabilizacija arba progresavimas – kai kuriems žmonėms būklė išlieka tokio pat intensyvumo, o kitiems gali progresuoti ir plisti į naujas kūno sritis.


5. Lėtinė stadija – gausus prakaitavimas tampa nuolatiniu reiškiniu, galinčiu turėti įtakos savivertei, socialiniam gyvenimui ir kasdieniams įpročiams.

1. Pirminis gausus prakaitavimas – jo priežastis nėra susijusi su kita liga. Manoma, kad jį lemia padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, dėl kurio prakaito liaukos tampa pernelyg jautrios ir išskiria daugiau prakaito nei reikia kūno temperatūrai reguliuoti. Tokia forma dažniausiai yra paveldima ir pasireiškia konkrečiose vietose – delnuose, paduose, pažastyse ar veide.


2. Antrinis gausus prakaitavimas – yra kitos sveikatos būklės simptomas. Jį gali sukelti hormonų pokyčiai (pvz., menopauzė, skydliaukės ligos), infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., cukrinis diabetas), širdies ar plaučių ligos, tam tikri vaistai, apsinuodijimai. Šiuo atveju prakaitavimas dažniausiai apima visą kūną ir gali pasireikšti net miegant.

Abiem atvejais mechanizmas susijęs su prakaito liaukų per dideliu sužadinimu, kuris nepriklauso nuo įprastų termoreguliacijos poreikių.

• Pernelyg didelis prakaito kiekis – prakaitas išsiskiria gausiai, net ir be karščio ar fizinio krūvio.


• Lokalizuotas prakaitavimas – dažniausiai pasireiškia delnuose, paduose, pažastyse ar veide.


• Bendras prakaitavimas – apima visą kūną ir gali būti susijęs su kitomis būklėmis.


• Prakaitas ramybės būsenoje – prakaitavimas atsiranda net sėdint ar gulint vėsioje aplinkoje.


• Staigūs ir epizodiniai protrūkiai – prakaitavimas prasideda netikėtai, kartais be aiškios priežasties.


• Kasdienės veiklos trikdymas – dėl drėgmės atsiranda odos sudirginimas, nemalonus kvapas, socialinis diskomfortas.

1. Išsami ligos ir gyvenimo būdo anamnezė – įvertinamas prakaitavimo pobūdis, trukmė, lokalizacija, sąsajos su tam tikromis situacijomis.


2. Fizinė apžiūra – tikrinamos prakaituojančios sritys, bendra odos būklė ir galimi kitos ligos požymiai.


3. Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis (cukrinio diabeto patikrai), skydliaukės hormonai (TTH, laisvas T4), kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai.


4. Šlapimo tyrimas – padeda atmesti infekcijas, inkstų ligas ar hormoninius sutrikimus.


5. Hormoniniai tyrimai – kortizolio, lytinių hormonų, kitų endokrininių rodiklių vertinimas, jei įtariami hormonų pusiausvyros sutrikimai.


6. Kiti specializuoti testai – krūtinės ląstos rentgenograma, EKG ar kardiologiniai tyrimai, jei yra įtarimas dėl širdies ar plaučių ligų; odos jodo–krakmolo (Minor) testas prakaitavimo zonų nustatymui.

1. Pagrindinės priežasties šalinimas – jei prakaitavimas yra kitos ligos simptomas, pirmiausia gydoma ta liga (pvz., hormonų pusiausvyros sutrikimas, infekcija, medžiagų apykaitos problemos).


2. Vietinės priemonės – stiprūs antiperspirantai su aliuminio druskomis, kurie mažina prakaito liaukų aktyvumą.


3. Vaistai – gydytojo paskirti geriamieji vaistai (anticholinerginiai preparatai) gali sumažinti prakaito gamybą.


4. Fizioterapinės procedūros – jonoforezė, kurios metu silpna elektros srovė mažina prakaito liaukų aktyvumą, ypač naudinga delnams ir pėdoms.


5. Botulino toksino injekcijos – laikinai blokuoja nervinius impulsus prakaito liaukoms, efektyvu pažastims, delnams, pėdoms.


6. Chirurginis gydymas – simpatinė denervacija (simpatiktomija) taikoma tik sunkiais, kitam gydymui atspariais atvejais.


7. Gyvenimo būdo korekcija – lengvai kvėpuojantys drabužiai, prakaitą sugeriančios medžiagos, streso mažinimas, sveika mityba.

Gausus prakaitavimas, nors ir nėra gyvybei pavojinga būklė, ilgainiui gali sukelti įvairių sveikatos ir gyvenimo kokybės problemų.

Viena dažniausių yra odos sudirginimas ir uždegimai, nes nuolatinė drėgmė sudaro palankią terpę bakterijoms ir grybeliams daugintis, o tai gali lemti grybelines infekcijas ar bakterinį odos uždegimą.

Dėl ilgalaikio drėgmės poveikio gali atsirasti nemalonus kūno kvapas, kurio sunku atsikratyti įprastomis higienos priemonėmis.

Kai kuriems žmonėms būklė tampa psichologiškai varginanti, sukeldama socialinį nerimą, savivertės sumažėjimą ir net depresijos simptomus.

Be to, gausus prakaitavimas gali trikdyti kasdienę veiklą, pavyzdžiui, apsunkinti smulkių darbų atlikimą ar sporto užsiėmimus, taip pat sąlygoti drabužių ir avalynės pažeidimą dėl nuolatinės drėgmės.

Gausaus prakaitavimo ne visada įmanoma visiškai išvengti, tačiau galima sumažinti jo atsiradimo tikimybę ar intensyvumą.

Svarbu rinktis lengvus, kvėpuojančius drabužius iš natūralių audinių, kad oda galėtų išgarinti drėgmę.

Reikėtų palaikyti tinkamą kūno higieną, reguliariai praustis ir naudoti efektyvius antiperspirantus.

Naudingas sveikas gyvenimo būdas, kuris padeda reguliuoti kūno svorį ir mažina prakaitavimo polinkį, pavyzdžiui, subalansuota mityba bei pakankamas fizinis aktyvumas.

Verta vengti prakaitavimą skatinančių produktų, tokių kaip aštrus maistas, alkoholis ar labai karšti gėrimai.

Taip pat svarbu valdyti stresą, nes emocinė įtampa gali aktyvinti prakaito liaukas.

Žmonėms, kuriems būklė kartojasi ar progresuoja, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktos prevencinės ar gydomosios priemonės.