Hiperparatiroidizmas

1. Pakinta prieskydinės liaukos veikla: dėl gerybinio darinio (adenomos), liaukų hiperplazijos ar kitų veiksnių prieskydinės liaukos pradeda gaminti per daug parathormono (PTH).


2. PTH perteklius stimuliuoja kalcio išsiskyrimą iš kaulų: organizmas stengiasi padidinti kalcio kiekį kraujyje, todėl kauluose mažėja kalcio atsargos.


3. Padidėja kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija): kraujyje susikaupia per daug kalcio, o tai veikia inkstų, raumenų, nervų ir virškinimo sistemų funkcijas.


4. Ilgainiui vystosi sisteminiai pakitimai: kaulai tampa silpnesni, gali formuotis inkstų akmenys, sutrikti raumenų ir nervų veikla.


5. Antrinio hiperparatiroidizmo atveju: dėl lėtinių ligų (dažniausiai lėtinės inkstų ligos) organizme sumažėja kalcio kiekis, todėl liaukos reaguoja gamindamos daugiau PTH – atsiranda kompensacinis hormonų perteklius.

Trumpai: pradžioje vystosi hormonų disbalansas, vėliau keičiasi kaulų ir kalcio apykaita, o ilgainiui atsiranda funkcinių pokyčių visame organizme.

• Prieskydinės liaukos adenoma: dažniausia pirminio hiperparatiroidizmo priežastis – gerybinis navikas, skatinantis parathormono perteklių.


• Prieskydinių liaukų hiperplazija: visų keturių liaukų padidėjimas ir aktyvumas, sukeliantis pernelyg intensyvią hormonų gamybą.


• Paratiroidinis vėžys: reta, bet pavojinga priežastis, sukelianti pirminį hiperparatiroidizmą.


• Lėtinė inkstų liga: dažniausia antrinio hiperparatiroidizmo priežastis – trikdo vitamino D aktyvaciją ir kalcio pusiausvyrą.


• Vitamino D trūkumas: mažina kalcio įsisavinimą žarnyne, todėl organizmas reaguoja didindamas PTH kiekį.


• Ilgalaikė hipokalcemija: ilgai trunkantis žemas kalcio kiekis kraujyje skatina prieskydines liaukas dirbti intensyviau.


• Tretinis hiperparatiroidizmas: išsivysto po ilgalaikio antrinio hiperparatiroidizmo, kai liaukos tampa nuolat hiperaktyvios net be stimulo.

• Bendras silpnumas ir nuovargis


• Raumenų silpnumas, skausmai ar spazmai


• Kaulų skausmas ar trapumas, padidėjusi lūžių rizika


• Sąnarių skausmas


• Pykinimas, sumažėjęs apetitas, vidurių užkietėjimas


• Dažnas šlapinimasis ir troškulys


• Inkstų akmenys


• Nerimas, dirglumas, atminties sutrikimai


• Širdies ritmo sutrikimai (retais atvejais)

1. Kalcio kiekis kraujyje: pagrindinis rodiklis – dažniausiai nustatomas padidėjęs bendras arba jonizuotas kalcis.


2. Parathormono (PTH) kiekis: jeigu PTH padidėjęs kartu su aukštu kalcio lygiu, tai patvirtina hiperparatiroidizmą.


3. Fosforo kiekis kraujyje: dažnai sumažėjęs dėl parathormono poveikio.


4. Vitamino D tyrimas (25(OH)D): padeda įvertinti antrinio hiperparatiroidizmo priežastį.


5. Šlapimo kalcio kiekis (24 val.): leidžia įvertinti kalcio išsiskyrimą per inkstus ir atskirti paveldimą hiperkalcemijos formą.


6. Kreatinino kiekis, glomerulų filtracijos greitis (GFG): įvertinama inkstų funkcija, ypač svarbu antrinio tipo atveju.


7. Kaklo echoskopija: padeda lokalizuoti padidėjusią prieskydinę liauką ar adenomą.


8. Sestamibi scintigrafija (MIBI): specifinis radioizotopinis tyrimas, padedantis rasti aktyvią paratiroidinę liauką.


9. Kaulų tankio tyrimas (DEXA): nustatyti osteoporozę ar kaulų masės sumažėjimą.

Hiperparatiroidizmo gydymas priklauso nuo jo tipo (pirminis, antrinis ar tretinis), simptomų sunkumo ir bendros paciento sveikatos būklės.

1. 
   

   Stebėjimas (jei nėra simptomų): kai kalcio kiekis šiek tiek padidėjęs ir pacientas neturi ryškių simptomų, taikomas reguliarus stebėjimas – atliekami kraujo, šlapimo, kaulų tankio ir inkstų funkcijos tyrimai.

   
   


2. 
   

   Chirurginis gydymas: pagrindinis ir efektyviausias būdas gydyti pirminį hiperparatiroidizmą – atliekama padidėjusios prieskydinės liaukos (ar kelių) pašalinimo operacija (paratiroidektomija).

   
   


3. 
   

   Vaistai: jei operacija netinkama ar neįmanoma, skiriami vaistai, kurie mažina kalcio kiekį kraujyje, pvz., kalcimimetikai (cinakalcetas) ar bisfosfonatai (stiprina kaulus).

   
   


4. 
   

   Vitamino D ir kalcio korekcija: gydant antrinį hiperparatiroidizmą (pvz., dėl inkstų ligos), skiriami vitamino D papildai ar aktyvios jo formos, siekiant sumažinti PTH gamybą.

   
   


5. 
   

   Inkstų funkcijos palaikymas: svarbu gydyti lėtines inkstų ligas, jei tai yra pagrindinė antrinio hiperparatiroidizmo priežastis.

   
   


6. 
   

   Gyvenimo būdo korekcija: subalansuota mityba, tinkamas skysčių vartojimas, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas padeda palaikyti kalcio apykaitos pusiausvyrą.

   
   

Viena dažniausių pasekmių – osteoporozė, nes dėl padidėjusio parathormono (PTH) kiekio iš kaulų nuolat pasišalina kalcis.

Dėl to kaulų tankis mažėja, o pats skeletas tampa trapus ir linkęs į lūžius net esant nedidelėms traumoms.

Kitas pavojus – inkstų akmenų susidarymas, nes perteklinis kalcis išsiskiria su šlapimu ir kaupiasi inkstuose, sudarydamas kristalus.

Ilgainiui tai gali pažeisti inkstus ir sukelti lėtinį inkstų funkcijos sutrikimą.

Be to, per didelis kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija) gali sukelti pykinimą, širdies ritmo sutrikimus, raumenų silpnumą ir net sąmonės sutrikimus.

Kai kuriais atvejais vystosi kalcio sankaupos minkštuosiuose audiniuose, pavyzdžiui, kraujagyslėse ar odoje, kas dar labiau apsunkina bendrą sveikatos būklę.

Hiperparatiroidizmo išvengti visiškai ne visada įmanoma, ypač kai jis susijęs su genetika ar navikais, tačiau galima žymiai sumažinti riziką, ypač antrinio ir tretinio tipo atvejais.

Pirmiausia svarbu palaikyti tinkamą vitamino D kiekį organizme, nes jo trūkumas trikdo kalcio įsisavinimą ir skatina parathormono (PTH) gamybą.

Rekomenduojama reguliariai būti saulėje, vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D (riebi žuvis, kiaušiniai, pieno produktai), o esant trūkumui – vartoti papildus.

Ne mažiau svarbu subalansuota mityba, kurioje pakanka kalcio – tiek per mažas, tiek per didelis jo kiekis gali sukelti hormoninius svyravimus.

Ypač naudinga prižiūrėti inkstų sveikatą, nes lėtinė inkstų liga yra viena pagrindinių antrinio hiperparatiroidizmo priežasčių – reikia gerti pakankamai vandens, vengti perdirbto maisto ir vartoti vaistus taip, kaip nurodo gydytojas.

Taip pat rekomenduojama reguliariai tirti kalcio, fosforo ir vitamino D kiekį kraujyje, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupėms (vyresni žmonės, sergantieji inkstų ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus).