Jaunatvinis idiopatinis artritas

1. Imuninės sistemos aktyvacija – dėl nežinomos priežasties imuninė sistema pradeda netinkamai reaguoti į paties organizmo audinius.


2. Uždegiminių ląstelių kaupimasis – sąnario vidinėje plėvėje (sinovijoje) pradeda daugintis uždegiminės ląstelės.


3. Sinovijos uždegimas – išsiskiria uždegimo mediatoriai, kurie sukelia sąnario vidinės plėvės sustorėjimą ir paburkimą.


4. Sąnario struktūrų pažeidimas – ilgainiui uždegimas pažeidžia kremzlę, kaulą bei aplinkinius audinius.


5. Lėtinė eiga – uždegimas tampa nuolatinis arba kartojasi, sukeldamas ilgalaikius sąnarių pakitimus.

Jaunatvinis idiopatinis artritas atsiranda dėl sudėtingų imuninės sistemos sutrikimų, nors tiksli priežastis iki šiol nėra žinoma. Pagrindiniai veiksniai, siejami su šios ligos atsiradimu, yra:

• Autoimuniniai procesai – imuninė sistema klaidingai atpažįsta paties organizmo audinius kaip svetimus ir pradeda juos atakuoti.


• Genetiniai veiksniai – tam tikri genetiniai žymenys (pvz., HLA antigenai) didina riziką susirgti.


• Aplinkos veiksniai – infekcijos ar kiti aplinkos dirgikliai gali paskatinti imuninės sistemos sutrikimą genetiškai jautriems vaikams.


• Imuninės sistemos disbalansas – sutrinka uždegimą skatinančių ir slopinančių procesų pusiausvyra.

• Sąnarių patinimas – pažeistas sąnarys atrodo padidėjęs, gali būti šiltas.


• Sąnarių sustingimas – ypač rytais arba po ilgesnio nejudrumo.


• Sąnarių judesių ribotumas – sunkiau atlikti kasdienius judesius.


• Odos paraudimas aplink sąnarį (nebūtinai visada pasireiškia).


• Ilgalaikis uždegimo pobūdis – požymiai išlieka ilgiau nei 6 savaites.


• Asimetriškas ar simetriškas sąnarių pažeidimas – gali būti pažeistas vienas, keli arba daug sąnarių.

Įtariant jaunatvinį idiopatinį artritą, atliekami tiek klinikiniai, tiek laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę ir atmesti kitas ligas:

1. Klinikinis įvertinimas – gydytojas apžiūri sąnarius, nustato patinimą, judesių ribotumą, skausmingumą.


2. Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas – uždegimo požymiams nustatyti. ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), CRB (C reaktyvusis baltymas) – uždegimo aktyvumui įvertinti. Reumatoidinis faktorius (RF) – svarbus kai kurioms ligos formoms nustatyti. ANA (antikūnai prieš branduolio antigenus) – padeda nustatyti sistemines formas ir komplikacijų riziką.


3. Sąnarių echoskopija (ultragarsas) – leidžia matyti uždegimo požymius, skysčio sankaupas sąnariuose.


4. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – detalesnis sąnarių pažeidimo įvertinimas, ypač ankstyvoje stadijoje.


5. Rentgenograma – taikoma ilgalaikei ligos eigai, siekiant nustatyti kaulų ir sąnarių struktūros pokyčius.


6. Sąnario punktatas (skysčio tyrimas) – atliekamas retai, jei reikia atmesti infekcinį artritą ar kitas sąnarių ligas.

Jaunatvinio idiopatinio artrito gydymas yra ilgalaikis, kompleksinis ir pritaikomas individualiai, siekiant sumažinti uždegimą, išvengti sąnarių pažeidimo ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagrindiniai principai:

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – skiriami uždegimui ir skausmui mažinti.


• Ligos eigą modifikuojantys vaistai (DMARDs) – pvz., metotreksatas, sulfasalazinas; jie slopina imuninę sistemą ir stabdo sąnarių pažeidimo progresą.


• Biologinė terapija – taikoma sunkesniais atvejais, kai tradiciniai vaistai neveiksmingi; naudojami preparatai, nukreipti prieš tam tikras uždegimo grandis (pvz., TNF-alfa inhibitoriai).


• Kortikosteroidai – gali būti vartojami sisteminiu ar vietiniu (į sąnarį) būdu, siekiant greitai sumažinti uždegimą.


• Kineziterapija ir ergoterapija – padeda palaikyti sąnarių judrumą, raumenų jėgą ir funkcionalumą.


• Psichologinė bei socialinė pagalba – svarbi ilgalaikėje priežiūroje, nes liga dažnai veikia vaiko emocinę būklę bei kasdienį gyvenimą.

Jaunatvinis idiopatinis artritas gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios priklauso nuo ligos formos, uždegimo aktyvumo ir gydymo efektyvumo.

Ilgainiui gali išsivystyti sąnarių deformacijos ir augimo sutrikimai, nes uždegimas pažeidžia sąnarių kremzles, kaulus ir augimo zonas. Dėl to galūnės gali tapti asimetriškos ar riboto judrumo.

Kita svarbi komplikacija – lėtinis skausmas ir judesių apribojimas, dėl kurio blogėja vaiko gyvenimo kokybė ir fizinis aktyvumas. Kai kuriais atvejais, ypač sergant sistemine forma, gali būti pažeidžiami ir vidaus organai (pvz., širdis, plaučiai). V

iena reikšmingiausių komplikacijų – akių uždegimas (uveitas), kuris gali progresuoti nepastebimai ir sukelti regėjimo pablogėjimą ar net aklumą. Ilgalaikis uždegimas ir kai kurie vaistai gali prisidėti prie osteoporozės vystymosi.

Be fizinių komplikacijų, dažnai pasireiškia ir psichosocialiniai sunkumai – emocinės problemos, socialinės adaptacijos sutrikimai, kurie kyla dėl lėtinės ligos eigos.

Jaunatvinio idiopatinio artrito visiškai išvengti neįmanoma, nes tai autoimuninė liga, kurios tikslios priežastys nėra žinomos. Tačiau galima sumažinti ligos progresavimo ir komplikacijų riziką.

Labai svarbi yra ankstyva diagnozė ir gydymo pradžia, nes kuo greičiau pradedama kontroliuoti uždegimą, tuo mažesnė sąnarių pažeidimo tikimybė. Reikalinga nuolatinė specialisto – vaikų reumatologo – priežiūra, leidžianti sekti ligos eigą ir pritaikyti tinkamiausią gydymą.

Didelę reikšmę turi kineziterapija ir ergoterapija, nes jos padeda palaikyti sąnarių judrumą ir raumenų stiprumą. Būtina griežtai laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo, nevengti vaistų vartojimo ir reguliariai atlikti kontrolinius tyrimus.

Vaiko gyvenimo kokybę pagerina ir sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, pakankamas miegas bei fizinis aktyvumas pagal galimybes.

Negalima pamiršti ir reguliarios akių patikros, nes uveitas – viena dažniausių komplikacijų – gali vystytis nepastebimai.