Kelio sąnario menisko plyšimas

• Staigus sukimosi judesys – dažniausiai sportuojant, kai pėda įtvirtinta, o kelis staigiai pasukamas.


• Tiesioginė kelio trauma – smūgis į kelį ar kritimas ant jo.


• Sunkus fizinis krūvis – pakartotiniai šuoliai, pritūpimai ar keliamos didelės apkrovos.


• Amžiniai pokyčiai – menisko kremzlei senstant, ji tampa mažiau elastinga ir lengviau plyšta net atliekant įprastus judesius.


• Degeneraciniai sąnario pokyčiai – osteoartritas ir kitos ligos silpnina kremzlinį audinį.


• Ankstesnės kelio traumos – buvę raiščių ar kitų sąnario struktūrų pažeidimai gali didinti menisko plyšimo riziką.

• Aštrus kelio skausmas – dažniausiai atsiranda traumos metu, ypač sukant ar lenkiant kelį.


• Patinimas – gali atsirasti per kelias valandas po traumos arba kitą dieną.


• Sąnario sustingimas – sunku pilnai ištiesti arba sulenkti kelį.


• „Užsiblokavimo“ jausmas – kelis gali tarsi „užstrigti“, neleidžiant atlikti pilno judesio.


• Traškesys ar spragtelėjimas – juntamas traumos metu ar judinant kelį.


• Sąnario nestabilumas – jausmas, kad kelis gali „pabėgti“ ar neatlaikyti svorio.

1. Fizinė apžiūra – gydytojas įvertina kelio judrumą, stabilumą, atlieka specialius testus (pvz., McMurray ar Apley testą).


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliausias neinvazinis metodas, leidžiantis aiškiai matyti menisko pažeidimo vietą ir mastą.


3. Ultragarsinis tyrimas – gali padėti įvertinti sąnario skysčio kiekį ir kitus minkštųjų audinių pokyčius.


4. Rentgeno nuotrauka – menisko tiesiogiai nerodo, bet padeda atmesti kaulų lūžius ar kitus sąnario pažeidimus.


5. Artroskopija – minimaliai invazinė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti meniską ir, jei reikia, iš karto atlikti gydymą.

1. Nedideli įplyšimai – gydomi konservatyviai, taikant poilsį, fizinio krūvio ribojimą, kelio šaldymą, elastinį bintą ar įtvarą stabilumui palaikyti, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo bei kineziterapiją.


2. Dideli plyšimai – sukelia kelio „užsiblokavimą“ ar nestabilumą, todėl reikalingas chirurginis gydymas, dažniausiai atliekama artroskopinė menisko siūlė arba dalinis pažeistos dalies pašalinimas.


3. Visas menisko pašalinimas – taikomas retai, nes padidina osteoartrito išsivystymo riziką.


4. Reabilitacija – po bet kurio gydymo būdo būtina, kad būtų atkurta kelio funkcija, stabilumas ir sumažinta tolimesnių pažeidimų rizika.

Kelio sąnario menisko plyšimas gali sukelti įvairias ilgalaikes pasekmes.

Dažna komplikacija yra nuolatinis kelio skausmas, kuris gali išlikti net po gydymo dėl sąnario struktūrų pažeidimo.

Gali pasireikšti judesių ribotumas, apsunkinantis pilną kelio ištempimą ar sulenkimą, bei sąnario nestabilumas, kai kelis „pabėga“ ar neatlaiko apkrovos.

Dėl nuolatinio dirginimo gali išsivystyti sąnario uždegimas (sinovitas), sukeliantis patinimą ir skysčio kaupimąsi.

Laikui bėgant padidėja degeneracinių pokyčių rizika, dėl kurios vystosi kremzlės dėvėjimasis ir ankstyvas osteoartritas.

Be to, nepakankama reabilitacija gali lemti pakartotinius menisko pažeidimus, dar labiau bloginančius kelio būklę.

Siekiant išvengti kelio sąnario menisko plyšimo, svarbu stiprinti šlaunies ir blauzdos raumenis, nes jie padeda stabilizuoti kelio sąnarį.

Reikia laikytis taisyklingos judesių technikos sportuojant ar dirbant fiziškai, ypač vengiant staigių sukimosi judesių ant fiksuotos pėdos.

Patartina naudoti tinkamą avalynę, kuri amortizuoja smūgius ir suteikia pakankamą atramą.

Didelę reikšmę turi laipsniškas fizinio krūvio didinimas, kad sąnarys spėtų prisitaikyti prie apkrovos.

Svarbu išlaikyti normalų kūno svorį, nes antsvoris didina kelio apkrovą ir traumų riziką.

Be to, būtina nedelsiant gydyti ankstesnes kelio traumas ir atlikti reabilitaciją, kad būtų išvengta pakartotinių pažeidimų.