Klubo sąnario displazija

1. Genetinis polinkis – jei šeimoje yra buvę klubo sąnario displazijos atvejų, rizika vaikui padidėja.


2. Vaisiaus padėtis gimdoje – dubarinė pirmeiga (kai kūdikis gimsta sėdmenimis į priekį) ar neįprasta padėtis gali trukdyti taisyklingam klubo sąnario vystymuisi.


3. Nepakankama gūžduobės raida – vystymosi metu gūžduobė gali būti seklesnė, todėl šlaunikaulio galva į ją blogiau įsistato.


4. Mechaniniai veiksniai nėštumo metu – mažas vaisiaus vandenų kiekis ar gimdos spaudimas gali apriboti vaisiaus judesius ir paveikti sąnario formavimąsi.


5. Hormonų įtaka – kai kurių nėštumo hormonų poveikis gali susilpninti kūdikio raiščius ir padidinti sąnario nestabilumą.


6. Kūdikių vystyklavimas – per stipriai tiesiamos kojos ir ankštas vystymas pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gali paskatinti sąnario išsivystymo sutrikimus.

Klubo sąnario displazija atsiranda dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie trukdo klubo sąnariui normaliai vystytis dar vaisiaus periode arba pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Pagrindinės priežastys:

• Genetinis polinkis – paveldimumas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, ypač jei šeimoje jau buvo šios ligos atvejų.


• Vaisiaus padėtis gimdoje – dubarinė pirmeiga (kai kūdikis guli sėdmenimis į apačią) ar netaisyklinga padėtis gali lemti sąnario formavimosi sutrikimus.


• Nepakankama gūžduobės raida – gūžduobė gali būti per sekli arba netaisyklingos formos, todėl šlaunikaulio galva joje tvirtai nesilaiko.


• Mechaniniai veiksniai nėštumo metu – mažas vaisiaus vandenų kiekis, gimdos spaudimas ar ribota erdvė vaisiui judėti gali paveikti klubo vystymąsi.


• Hormonų įtaka – nėštumo metu motinos hormonai gali susilpninti kūdikio raiščius, sukeldami sąnario nestabilumą.


• Netinkamas kūdikio vystymas po gimimo – per stipriai tiesiant ir ankštai vystant kojytes, sutrikdomas natūralus sąnario vystymasis.

lubo sąnario displazijos požymiai gali būti labai subtilūs, ypač pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais, todėl būtina atidi tėvų ir gydytojų stebėsena. Dažniausiai pasireiškia:

• Klubo sąnario nestabilumas – apžiūros metu galima jausti ar girdėti spragtelėjimą (Ortolanio arba Barlovo mėginiai).


• Šlaunų raukšlių asimetrija – skirtingo gylio ar aukščio raukšlės ant šlaunų ir sėdmenų.


• Sumažėjęs klubo judrumas – viena arba abi kojos sunkiau praskleidžiamos į šonus.


• Galūnių ilgio skirtumas – viena koja atrodo trumpesnė už kitą.


• Vėliau – eisenos sutrikimai – jei displazija nepastebima kūdikystėje, vaikui pradėjus vaikščioti gali pasireikšti šlubavimas arba „anties“ eisena (svyravimas į šonus).

1. Klinikinė apžiūra – naujagimiui atliekami specialūs testai (pvz., Ortolanio ir Barlovo mėginiai), padedantys įvertinti klubo sąnario stabilumą.


2. Ultragarsinis tyrimas – pagrindinis metodas kūdikiams iki 6 mėn., leidžiantis aiškiai matyti klubo sąnario struktūrą ir galimus pakitimus.


3. Rentgenologinis tyrimas – taikomas vaikams nuo 6 mėn., kai kaulai jau labiau mineralizuoti ir ultragarsu įvertinti sąnarį tampa sunkiau.


4. Ortopedo konsultacija – specialistas įvertina tyrimų rezultatus, nustato diagnozę ir rekomenduoja gydymo taktiką.

1. Kūdikystėje (iki 6 mėn.) – taikomi specialūs įtvarai (pvz., Pavliko diržai), kurie padeda šlaunikaulio galvai išlikti teisingoje padėtyje gūžduobėje ir skatina taisyklingą sąnario vystymąsi.


2. Vyresniems kūdikiams (6–18 mėn.) – jei įtvarai nepadeda arba diagnozė nustatoma vėliau, gali būti reikalinga uždaras repozicionavimas (šlaunikaulio galvos įstatymas į gūžduobę) ir klubo imobilizacija gipsu.


3. Po 18 mėn. – dažniau prireikia chirurginio gydymo (atviras repozicionavimas, osteotomijos ar kitokios korekcinės operacijos), kad būtų atkurtas sąnario stabilumas.


4. Fizioterapija ir reabilitacija – taikoma po gydymo, siekiant atkurti raumenų jėgą, sąnario judrumą ir užtikrinti normalų vaiko judėjimą.

Negydoma ar vėlai diagnozuota klubo sąnario displazija gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios paveikia vaiko augimą, judėjimą ir gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaiko nuolatinis klubo sąnario nestabilumas, dėl kurio sutrinka eisena ir atsiranda šlubavimas.

Augant vaikui, gali vystytis galūnių ilgio skirtumas, nes viena koja tampa trumpesnė už kitą. Ilgainiui dėl netaisyklingos sąnario struktūros vystosi ankstyva klubo sąnario artrozė, pasireiškianti skausmu ir judesių ribotumu dar jauname amžiuje.

Kai kuriais atvejais gali atsirasti lėtiniai skausmai dubens ir nugaros srityje dėl netaisyklingos apkrovos stuburui. Sunki, negydyta displazija gali baigtis invalidumu, nes pacientas praranda galimybę normaliai vaikščioti be pagalbinių priemonių.

Klubo sąnario displazijos visiškai išvengti ne visada įmanoma, nes didelę reikšmę turi genetika ir vaisiaus padėtis gimdoje, tačiau galima sumažinti jos išsivystymo riziką bei užtikrinti ankstyvą diagnozę.

Labai svarbu naujagimių patikra – Lietuvoje visiems kūdikiams atliekamas klubo sąnario ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia nustatyti sutrikimą dar prieš atsirandant matomiems požymiams. Tėvams būtina tinkamai prižiūrėti kūdikius, vengiant ankšto vystymo, kai kojos priverstinai laikomos ištiesintos – vietoje to rekomenduojama laisvas vystymas ar specialūs vystyklai, leidžiantys kojoms būti sulenktoms ir praskiestoms.

Be to, nešioklės ir kitos priemonės turėtų būti pritaikytos kūdikių klubams, užtikrinant, kad kojos būtų „varlės“ padėtyje. Rizikos grupėms (pvz., kūdikiams, gimusiems sėdmenine pirmeiga ar turintiems šeiminę ligos istoriją) būtina skirti ypatingą dėmesį ankstyvai diagnostikai ir reguliariam ortopedo stebėjimui.

Ankstyva priežiūra ir tinkamos priemonės leidžia sumažinti displazijos pasekmių tikimybę bei užtikrinti normalų sąnario vystymąsi.