Koksaki virusas

1. Viruso patekimas į organizmą. Koksaki virusas dažniausiai patenka per burną – per užterštas rankas, paviršius ar užkrėstą maistą ir vandenį.


2. Pirminis dauginimasis žarnyne. Virusas pradeda daugintis virškinamajame trakte, dažniausiai be jokių išorinių požymių.


3. Viruso plitimas kraujyje (viremija). Iš žarnyno virusas patenka į kraują ir išplinta po visą organizmą.


4. Tikslinių organų pažeidimas. Virusas gali pasiekti įvairius audinius (burnos gleivinę, odą, širdies raumenį, smegenis) ir ten sukelti uždegiminę reakciją.


5. Simptomų pasireiškimas arba besimptomė eiga. Priklausomai nuo viruso tipo ir organizmo imuninės būklės, infekcija gali pasireikšti arba praeiti nepastebimai.


6. Atsigavimas ir imuniteto formavimasis. Daugeliu atvejų organizmas pats įveikia infekciją, susiformuoja specifinis imunitetas prieš konkretų viruso tipą.

Ši eiga gali trukti nuo kelių dienų iki poros savaičių, o simptomų sunkumas labai priklauso nuo viruso potipio ir amžiaus.

• Fekalinis–oralinis plitimo kelias. Dažniausiai virusas perduodamas per užterštas rankas, paviršius, žaislus ar maistą – kai viruso dalelės išmatose patenka į burną.


• Lašelinė infekcija. Virusas taip pat plinta per seiles, kosulį ar čiaudulį – ypač artimo kontakto metu.


• Silpna higiena. Neplautos rankos po tualeto, nepakankamai prižiūrimos vaikų rankos ar burnos sritis skatina viruso plitimą.


• Silpnesnis imunitetas. Kūdikių ir mažų vaikų imuninė sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie lengviau užsikrečia.


• Sezoninis paplitimas. Virusas aktyvesnis šiltuoju metų laiku (vasarą ir ankstyvą rudenį), kai vaikai daugiau kontaktuoja tarpusavyje.


• Užsikrėtimas nuo besimptomio nešiotojo. Asmuo gali skleisti virusą net ir neturėdamas jokių ligos požymių.

Koksaki viruso infekcija išsivysto tada, kai virusas patenka į žmogaus organizmą, ima daugintis ir sukelia sisteminį ar lokalų atsaką, dažniausiai kvėpavimo takuose, žarnyne, burnos gleivinėje ar odoje.

• Karščiavimas


• Gerklės skausmas


• Bėrimas


• Burnos opelės


• Rankų, pėdų ir burnos sindromas


• Bendras silpnumas


• Pilvo skausmas


• Pykinimas


• Dirglumas


• Mieguistumas

1. Išsami ligos istorija ir fizinis ištyrimas. Gydytojas vertina simptomus, bėrimo pobūdį, burnos opas ir epidemiologinę situaciją.


2. Bendras kraujo tyrimas (BKT). Padeda įvertinti organizmo reakciją į infekciją – leukocitų kiekį, uždegiminius pokyčius.


3. C-reaktyvinis baltymas (CRB). Parodo, ar organizme yra uždegimas, tačiau neparodo tikslios priežasties.


4. PGR tyrimas. Nustato koksaki viruso RNR iš išmatų, gerklės tepinėlio ar pūslės turinio – tiksliausias viruso identifikavimo būdas.


5. Virusologinis pasėlis. Gali būti atliekamas iš kūno skysčių, bet retai naudojamas dėl ilgo atsako laiko.


6. Serologiniai tyrimai. Nustato antikūnus prieš enterovirusus, tačiau dėl kryžminių reakcijų taikomi retai.


7. Širdies ar nervų sistemos tyrimai. Atliekami esant komplikacijų įtarimui – pvz., EKG, encefalograma ar MRT.

Daugeliu atvejų, jei simptomai būdingi, diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu ir papildomi tyrimai nebūtini.

Koksaki virusas gydomas simptomiškai, nes specifinio antivirusinio gydymo šiai infekcijai nėra. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, užtikrinti komfortą ir išvengti komplikacijų. Štai pagrindiniai gydymo principai:

1. Poilsio režimas. Rekomenduojama ilsėtis ir vengti fizinio krūvio, kol praeina karščiavimas ir kiti simptomai.


2. Skysčių vartojimas. Svarbu gerti daug skysčių, ypač esant karščiavimui ar burnos opoms, kad būtų išvengta dehidratacijos.


3. Temperatūros mažinimas. Esant karščiavimui skiriami antipiretiniai vaistai, pvz., paracetamolis ar ibuprofenas.


4. Skausmo malšinimas. Jei yra gerklės ar burnos skausmas, gali būti naudojami vietiniai anestetikai ar švelnūs burnos skalavimai.


5. Minkštas ir vėsus maistas. Rekomenduojama vengti rūgštaus, aštraus ar karšto maisto, jei yra burnos opų.


6. Odą raminančios priemonės. Esant niežuliui ar bėrimui, gali būti naudojami antihistamininiai vaistai arba losjonai.


7. Komplikacijų stebėjimas. Esant stipriam vangumui, kvėpavimo ar širdies simptomams – būtina kreiptis į gydytoją.

Svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų koksaki viruso infekcija praeina savaime per 7–10 dienų, o pagrindinis gydymas – tai rūpinimasis savijauta ir pakankama priežiūra.

Koksaki virusas dažniausiai sukelia lengvą, savaime praeinančią infekciją, ypač vaikams, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos, ypač jei virusas pažeidžia tam tikrus organus. Viena iš dažnesnių, nors ir retai pasitaikančių, komplikacijų – virusinis meningitas, kai virusas pažeidžia smegenų dangalus ir sukelia galvos skausmą, pykinimą, sprando rigidiškumą ar jautrumą šviesai. Taip pat gali pasireikšti encefalitas, t. y. smegenų uždegimas, kuris gali turėti ilgalaikių neurologinių pasekmių.

Kai kurie koksaki B grupės virusai gali sukelti miokarditą – širdies raumens uždegimą, kuris pasireiškia širdies ritmo sutrikimais, krūtinės skausmu ar silpnumu. Retais atvejais virusas gali paveikti kasą, sukeldamas ūminį pankreatitą arba net būti siejamas su I tipo cukrinio diabeto išsivystymu. Vaikams kartais pasitaiko nagų atsiskyrimas (onichomadezė) keliomis savaitėmis po rankų, pėdų ir burnos sindromo, nors tai nėra pavojinga.

Nors šios komplikacijos retos, dėl staigios pradžios ar blogėjančios būklės (pvz., ilgalaikio karščiavimo, vangumo, kvėpavimo sutrikimų) būtina kreiptis į gydytoją. Laiku atpažinus sunkesnes formas, galima užkirsti kelią ilgalaikiams padariniams.

Koksaki viruso galima išvengti, laikantis griežtų higienos taisyklių ir ribojant kontaktą su sergančiaisiais, ypač viruso plitimo sezono metu. Kadangi virusas dažniausiai perduodamas fekaliniu–oraliniu ir lašeliniu būdu, rankų higiena yra pagrindinė prevencinė priemonė. Rankas reikia kruopščiai plauti po tualeto, prieš valgį, po pasivaikščiojimo ar kontakto su vaikais, ypač jei jie serga ar turi bėrimų.

Paviršių dezinfekcija namuose, darželiuose ar kitose vaikų ugdymo įstaigose taip pat labai svarbi – virusas gali išgyventi ant žaislų, durų rankenų ar stalų. Reikia vengti dalintis indais, buteliukais, burnos priežiūros priemonėmis, ypač jei šeimoje yra sergantis asmuo.

Svarbu apriboti kontaktą su sergančiais vaikais ar suaugusiaisiais, ypač jei jie turi aktyvių simptomų – bėrimų, opelių ar karščiavimą. Jei vaikas serga, rekomenduojama jį laikyti namuose iki visiško pasveikimo, kad neplatintų infekcijos kitiems.

Nors vakcinos nuo koksaki viruso šiuo metu nėra, stiprus imunitetas padeda organizmui lengviau įveikti infekciją, todėl svarbu užtikrinti visavertę mitybą, poilsį ir fizinį aktyvumą. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir imantis atsargumo priemonių, galima ženkliai sumažinti užsikrėtimo ir plitimo riziką.