Makšties vėžys

1. Pirminiai ląstelių pokyčiai – makšties gleivinėje atsiranda nenormalūs, displazijos požymių turintys ląstelių pakitimai, kurie gali būti priešvėžiniai.


2. Ląstelių dauginimasis – pakitusios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, formuodamos lokalų naviką.


3. Naviko augimas – vėžinės ląstelės plečiasi ir giliai įsiskverbia į makšties sienelę bei aplinkinius audinius.


4. Išplitimas į limfmazgius – navikas gali plisti į gretimus limfmazgius, pirmiausia dubens srityje.


5. Metastazių atsiradimas – pažengusioje stadijoje vėžys gali išplisti į tolimesnius organus, tokius kaip plaučiai, kepenys ar kaulai.

Ši eiga gali vykti skirtingu greičiu, priklausomai nuo naviko tipo ir individualių organizmo ypatybių, todėl ankstyvas diagnozavimas yra itin svarbus.

• Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – ypač aukšto rizikos tipai, kurie sukelia ląstelių pakitimus ir yra glaudžiai susiję su makšties vėžio vystymusi.


• Lėtinis uždegimas ar infekcijos – nuolatinis dirginimas makšties gleivinėje gali skatinti ląstelių pakitimus.


• Amžius – makšties vėžys dažniau diagnozuojamas vyresnėms moterims, kai audiniai tampa jautresni pažeidimams.


• Imuninės sistemos sutrikimai – sumažėjusi organizmo gynyba, pavyzdžiui, sergant ŽIV arba vartojant imunosupresinius vaistus, didina riziką.


• Ankstesni gimdos kaklelio vėžio ar makšties intraepitelinių pažeidimų atvejai – šios būklės gali predisponuoti makšties vėžiui.


• Rūkymas – žalingas poveikis imunitetui ir ląstelių genetikai, didinantis piktybinių pokyčių riziką.

• Nepaaiškinamas makšties kraujavimas – ypač po lytinių santykių ar tarp mėnesinių ciklų.


• Netipinės išskyros iš makšties – gali būti vandeningos, gleivingos arba su kraujo priemaiša.


• Skausmas ar diskomfortas dubens srityje – ypač lytinių santykių metu.


• Jautrumas, niežėjimas ar deginimas makšties srityje – nuolatinis arba pasikartojantis.


• Gumbai ar mazgeliai makšties gleivinėje – matomi ar jaučiami liečiant.


• Sunkumas arba skausmas šlapinantis – jei vėžys spaudžia šlapimo takus.


• Padidėję limfmazgiai kirkšnyje – gali rodyti ligos išplitimą.

1. Ginekologinė apžiūra – vizualinis ir palpacinis makšties, gimdos kaklelio ir aplinkinių audinių vertinimas.


2. Biopsija – iš makšties paimamas audinio mėginys, kuris tiriamas mikroskopiškai, kad būtų patvirtintas vėžys.


3. Vaizdiniai tyrimai: Ultragarsinis tyrimas – vertina gretimų organų būklę ir galimą naviko išplitimą. Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tiksliai įvertina naviko apimtį ir galimą limfmazgių ar kitų organų įsitraukimą.


4. Limfmazgių apžiūra ir biopsija – jei įtariamas limfmazgių įsitraukimas, gali būti atliekama jų punkcija ar pašalinimas.


5. Kraujo tyrimai – bendras organizmo būklės įvertinimas, tačiau nėra specifiniai makšties vėžiui.

Makšties vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, naviko tipo, dydžio, išplitimo ir paciento bendros sveikatos. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:

1. Chirurgija – pagrindinis gydymo metodas, kai pašalinamas navikas kartu su dalimi makšties ar aplinkinių audinių; kartais atliekama radikali makšties rezekcija.


2. Radioterapija – naudojama prieš operaciją naviko sumažinimui, po operacijos likusių vėžio ląstelių naikinimui arba kaip pagrindinis gydymas, jei chirurgija negalima.


3. Chemoterapija – dažnai skiriama kartu su radioterapija arba vėlyvose stadijose, siekiant sustabdyti vėžio plitimą.


4. Kombinuotas gydymas – chirurgija derinama su radioterapija ir/ar chemoterapija siekiant geresnių rezultatų.


5. Paliatyvus gydymas – taikomas pažengusiose stadijose, kai tikslas yra simptomų palengvinimas ir gyvenimo kokybės gerinimas.

Makšties vėžys gali sukelti įvairias vietines ir sistemines komplikacijas, kurios ženkliai pablogina paciento būklę ir gyvenimo kokybę.

Viena dažniausių komplikacijų yra vietinis audinių pažeidimas ir nekrozė, dėl kurio gali atsirasti žaizdos, uždegimai ar infekcijos makšties srityje, sukeliantys skausmą ir diskomfortą.

Vėžys gali išplisti į gretimus organus, tokius kaip šlapimo pūslė, tiesioji žarna ar dubens audiniai, sukeldamas jų funkcijos sutrikimus, pavyzdžiui, šlapinimosi problemas ar žarnyno funkcijos sutrikimus.

Išplitus limfmazgiuose gali atsirasti limfedema – patinimas kirkšnies srityje ar apatinėse galūnėse, sukeliantis judėjimo sunkumus ir odos pokyčius.

Pažengusiose stadijose gali išsivystyti metastazės kituose organuose, pavyzdžiui, plaučiuose ar kepenyse, kurios dar labiau komplikuoja gydymą ir blogina prognozę.

Be fizinių komplikacijų, makšties vėžys gali sukelti ir psichologinę įtampą, depresiją, nerimą bei socialinę izoliaciją, todėl būtina kompleksinė pagalba.

Makšties vėžio visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau riziką galima sumažinti laikantis tam tikrų prevencinių priemonių ir sveiko gyvenimo principų.

Svarbu vakcinuotis nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris yra pagrindinis kai kurių makšties vėžio formų rizikos veiksnys, ypač jaunoms moterims.

Reguliariai lankytis pas ginekologą ir atlikti profilaktinius tyrimus, tokius kaip citologinis tepinėlis (PAP testas), leidžia anksti aptikti priešvėžinius pokyčius.

Vengti ilgalaikio lėtinių makšties uždegimų ir infekcijų, laikytis tinkamos higienos, naudoti apsaugos priemones lytinių santykių metu, kad būtų sumažinta ŽPV ir kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų rizika.

Rūpintis bendru imunitetu ir sveikata – sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, vengti rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo.

Jeigu yra ankstesnė gimdos kaklelio ar makšties intraepitelinių pakitimų istorija, svarbu nuolat stebėti ir gydyti šias būkles, kad būtų išvengta vėžio vystymosi.

Laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastų makšties simptomų, tokių kaip kraujavimas, išskyros ar skausmas.