Neuralgija

1. Nervo dirginimas ar pažeidimas. Dėl įvairių vidinių ar išorinių veiksnių pažeidžiamas periferinis ar galvinis nervas.


2. Nervinio impulso perdavimo pokyčiai. Pažeistas nervas pradeda perduoti netipinius, perdėtus ar iškraipytus signalus į centrinę nervų sistemą.


3. Padidėjęs nervų jautrumas. Nervo dirglumas didėja, o net silpni dirgikliai (pvz., prisilietimas ar šaltis) gali sukelti stiprų skausmą.


4. Skausmo priepuolių išsivystymas. Atsiranda staigūs, aštrūs ar deginantys skausmo epizodai, lokalizuoti palei pažeisto nervo eigą.


5. Lėtinės būklės įsitvirtinimas (jei negydoma). Nervų sistemoje formuojasi „skausmo atmintis“, ir net pašalinus pirminį dirgiklį, skausmas gali išlikti arba dažnai kartotis.

Neuralgija atsiranda dėl nervo pažeidimo, sudirginimo arba nervų veiklą veikiančių pokyčių. Pagrindinės priežastys:

• Mekaninis nervo spaudimas – dėl navikų, kraujagyslių, kaulinių ataugų ar disko išvaržos.


• Traumos – tiesioginiai pažeidimai (pvz., po operacijų, smūgių, lūžių) gali sutrikdyti nervo funkciją.


• Uždegiminiai procesai – infekcijos (pvz., herpes zoster – juostinė pūslelinė) ar autoimuninės ligos gali sukelti nervo uždegimą.


• Metaboliniai sutrikimai – diabetas ar vitaminų (ypač B grupės) trūkumas silpnina nervinį audinį.


• Kraujagyslių pokyčiai – arterijų ar venų išsiplėtimas gali spausti nervą, ypač galvos srityje (pvz., esant trišakio nervo neuralgijai).


• Toksiški veiksniai – alkoholio, chemikalų ar vaistų poveikis gali pažeisti nervų struktūras.


• Navikai ar cistos – gali tiesiogiai spausti nervus arba trikdyti jų kraujotaką.


• Degeneraciniai pakitimai – stuburo ar sąnarių pokyčiai, ypač vyresniame amžiuje, gali sukelti nervo spaudimą.

Dažnai neuralgijos priežastys yra sudėtinės arba lieka nevisiškai aiškios (idiopatinės).

• Aštrus, duriantis ar deginantis skausmas


• Skausmo priepuoliai, trunkantys nuo sekundžių iki kelių minučių


• Skausmas lokalizuotas palei konkretaus nervo eigą


• Staigus skausmo atsiradimas be aiškios priežasties


• Skausmą gali sukelti lengvas prisilietimas, šaltis, kalbėjimas ar kramtymas


• Padidėjęs jautrumas odoje (hiperestezija)


• Jutimo sutrikimai: dilgčiojimas, tirpimas ar „šoko“ pojūtis


• Kartais – raumenų trūkčiojimai ar spazmai skausmo metu


• Vienpusis skausmas (dažniausiai, pvz., veido srityje)

1. Neurologinis ištyrimas. Įvertinami refleksai, raumenų jėga, jautrumas, skausmo lokalizacija bei nervo veikla.


2. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojama nervų struktūrų, stuburo, smegenų ar kaukolės pokyčiams (pvz., navikams, kraujagyslėms, uždegimams) nustatyti.


3. Kompiuterinė tomografija (KT). Ypač naudinga vertinant kaulines struktūras ar esant įtarimui dėl slankstelių ar kaukolės pažeidimų.


4. Elektromiografija (EMG) ir nervų laidumo tyrimas (NCS). Parodo, kaip efektyviai perduodami impulsai per nervus ir ar nėra jų funkcijos sutrikimo.


5. Kraujo tyrimai. Atlieka siekiant nustatyti uždegiminius procesus, vitaminų trūkumą (ypač B grupės), infekcijas ar autoimuninius sutrikimus.


6. Stuburo ar galvos rentgenograma. Padeda įvertinti struktūrinius pokyčius, jei įtariamas kaulinės kilmės nervo spaudimas.


7. Juostinės pūslelinės tyrimai (serologija). Esant įtarimui dėl herpetinės neuralgijos (pvz., po juostinės pūslelinės).

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo įtariamos neuralgijos lokalizacijos (pvz., veido, pakaušio, tarpšonkaulinės srities) ir klinikinių požymių.

1. Medikamentinis gydymas. Naudojami skausmą malšinantys vaistai (pvz., paracetamolis, NVNU), antiepilepsiniai vaistai (gabapentinas, karbamazepinas), tricikliai antidepresantai (amitriptilinas), raumenis atpalaiduojantys vaistai bei vietinio poveikio priemonės – lidokaino pleistrai ar kapsaicino kremai.


2. Fizioterapija ir reabilitacija. Taikomos procedūros, tokios kaip šilumos terapija, elektroterapija ar ultragarso terapija, o kineziterapija padeda atpalaiduoti raumenis ir gerina nervų veiklą.


3. Psichologinė pagalba. Dėl lėtinio skausmo gali išsivystyti emociniai sutrikimai, todėl kartais reikalinga psichoterapija, streso valdymo technikos ar palaikymas.


4. Minimaliai invazinės procedūros. Atliekamos nervo blokados (injekcijos su vietiniais anestetikais ar steroidais), o kai kuriais atvejais taikoma radiodažnuminė abliacija, ypač kai konservatyvus gydymas neveiksmingas.


5. Chirurginis gydymas. Skiriamas tada, kai neuralgiją sukelia aiškus mechaninis spaudimas (pvz., kraujagyslė, navikas) – dažniausiai atliekama mikrovaskulinė dekompresija ar kita nervą atpalaiduojanti operacija.

Neuralgija, ypač negydoma ar užsitęsusi, gali sukelti įvairių komplikacijų, turinčių įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei žmogaus būklei. Viena dažniausių pasekmių yra lėtinis skausmas, kuris gali tapti nuolatinis ir varginantis, trukdantis kasdieninei veiklai bei miegui. Dėl to ilgainiui atsiranda gyvenimo kokybės pablogėjimas.

Dėl nuolatinio nervų sudirginimo gali išsivystyti padidėjęs jautrumas ar net nuolatinis skausmo sindromas, kai nervų sistema tampa pernelyg jautri net nereikšmingiems dirgikliams. Ilgalaikė neuralgija taip pat gali sukelti jutimo sutrikimus – tirpimą, dilgčiojimą ar dalinį jautrumo praradimą paveiktoje srityje.

Dar viena reikšminga komplikacija yra emocinis ir psichologinis išsekimas. Žmonės, kenčiantys nuo ilgalaikio skausmo, dažnai susiduria su nerimu, depresija, dirglumu ir miego sutrikimais. Tai gali dar labiau sustiprinti skausmo pojūtį ir sukurti užburtą ratą.

Kai kuriais atvejais, ypač veido srityje (pvz., esant trišakio nervo neuralgijai), žmonės gali vengti valgymo, kalbėjimo ar net prisilietimo, kad nesukeltų skausmo, o tai gali lemti mitybos sutrikimus, svorio mažėjimą ir socialinę izoliaciją.

Neuralgijos galima išvengti arba sumažinti jos riziką taikant prevencines priemones, kurios stiprina nervų sistemą ir apsaugo nuo ją veikiančių žalingų veiksnių.

Pirmiausia svarbu saugoti nervus nuo traumų, ypač galvos, kaklo, stuburo ar veido srityse, kur dažniausiai atsiranda neuralgijos. Taisyklingas daiktų kėlimas, saugus darbas ir sportavimas padeda išvengti mechaninio nervų pažeidimo.

Didelę reikšmę turi tinkama mityba, ypač B grupės vitaminų (B1, B6, B12), kurie būtini nervų sistemos veiklai. Taip pat svarbu kontroliuoti lėtines ligas, ypač diabetą, kuris dažnai sukelia nervų pažeidimus.

Infekcijų prevencija – ypač tokių kaip juostinė pūslelinė – taip pat svarbi, nes po jų dažnai išsivysto potrauminė neuralgija. Kai kuriais atvejais galima pasiskiepyti, pvz., nuo vėjaraupių viruso.

Būtina vengti ilgalaikio streso ir pervargimo, nes jie mažina organizmo atsparumą ir gali lemti nervų jautrumą. Reguliari fizinė veikla, gera laikysena, ergonomiška darbo vieta ir pakankamas miegas padeda palaikyti nervų sistemos sveikatą.

Galiausiai, svarbu anksti reaguoti į pirmuosius simptomus – skausmą, dilgčiojimą ar tirpimą – ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų užkirstas kelias būklės progresavimui.