Plaučių pūlinys

1. Pirminis uždegimas – plaučių audinyje susiformuoja infekcinis židinys, dažniausiai kaip pneumonijos tęsinys.


2. Audinių nekrozė – dėl stipraus uždegiminio proceso pažeistos plaučių ląstelės pradeda irti.


3. Ertmės formavimasis – audinių irimo vietoje susidaro tuštuma, kuri palaipsniui užsipildo pūliais.


4. Pūlinio kapsulės susidarymas – aplinkiniai audiniai riboja infekcijos židinį, apsupdami jį uždegimine sienele.


5. Galimas proveržis – pūlinys gali atsidaryti į bronchą, ir pūliai pasišalina su skrepliais, arba rečiau – į pleuros ertmę, sukeldamas papildomas komplikacijas.

Plaučių pūlinys atsiranda dėl infekcijos, kai į plaučių audinį patenka ir intensyviai dauginasi mikroorganizmai, sukeldami vietinį uždegimą ir audinių irimą. Pagrindinės priežastys yra:

• Pneumonijos komplikacija – pūlinys gali išsivystyti, kai bakterinė plaučių uždegimo forma progresuoja ir audiniai suyra.


• Aspiracija – į kvėpavimo takus patekę svetimkūniai, skrandžio turinys ar burnos ertmės mikroflora sukelia infekciją.


• Kraujotakos keliu atnešta infekcija – bakterijos į plaučius gali patekti iš kito organizmo židinio (pvz., endokardito, sepsio).


• Bronchų obstrukcija – kai bronchą užkemša navikas ar svetimkūnis, už jo esančioje srityje vystosi uždegimas ir pūlinys.


• Imuniteto susilpnėjimas – silpnesnė organizmo apsauga (dėl lėtinių ligų, alkoholizmo, imunosupresijos) palengvina pūlinio vystymąsi.

Plaučių pūlinio simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti ryškūs:

• Karščiavimas – nuolatinis arba banginis, dažnai lydimas šaltkrėčio.


• Kosulys – stiprus, su gausiu skrepliavimu.


• Pūlingi arba dvokiančio kvapo skrepliai – atsiranda, kai pūlinys prasiveržia į bronchą.


• Krūtinės skausmas – sustiprėja giliai kvėpuojant ar kosint.


• Dusulys – dėl sutrikusios plaučių ventiliacijos.


• Silpnumas ir nuovargis – bendras organizmo nusilpimo požymis.


• Prakaitavimas ir svorio kritimas – dažnai būdingi užsitęsusiam procesui.

1. Klinikinė apžiūra – įvertinami kvėpavimo garsai, krūtinės ląstos būklė, bendrieji infekcijos požymiai.


2. Krūtinės ląstos rentgenograma – dažniausiai pirmas vaizdinis tyrimas, leidžiantis pamatyti ertmę su skysčio–oro lygiu.


3. Kompiuterinė tomografija (KT) – tikslesnis tyrimas, naudojamas pūlinio dydžiui, vietai ir komplikacijoms nustatyti.


4. Skreplių tyrimas – atliekama mikrobiologinė analizė, siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.


5. Bendras kraujo tyrimas – parodo uždegimo požymius (padidėję leukocitai, CRB, ENG).


6. Kraujo pasėliai – padeda nustatyti bakteremiją ar sepsį.


7. Bronchoskopija – gali būti atliekama diagnozei patikslinti, pūliniui drenuoti ar įtariant obstrukciją (svetimkūnį, naviką).

Plaučių pūlinio gydymas yra kompleksinis ir trunka ilgą laiką, nes siekiama pašalinti infekciją, atkurti plaučių funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms:

1. Antibiotikų terapija – pagrindinis gydymo metodas, parenkami plataus veikimo spektro antibiotikai, vėliau koreguojami pagal pasėlio rezultatus; gydymas dažniausiai trunka kelias savaites.


2. Skreplių drenažas – svarbu skatinti sekreto pasišalinimą (kvėpavimo mankšta, posturalinis drenažas, mukolitikai).


3. Infuzinė terapija ir palaikomasis gydymas – užtikrinamas skysčių, elektrolitų balansas, skiriami vaistai nuo karščiavimo ir skausmo.


4. Bronchoskopinis gydymas – atliekamas, jei reikia tiesiogiai pašalinti pūlį, sekreciją ar svetimkūnį.


5. Chirurginis gydymas – taikomas, kai konservatyvus gydymas neveiksmingas arba pūlinys komplikuojasi; gali būti atliekama pūlinio ertmės rezekcija ar net dalies plaučio pašalinimas.


6. Bendrosios priemonės – pakankamas poilsis, visavertė mityba, imunitetą stiprinančios priemonės.

1. Pleuritas ar empiema – pūlinys gali pratrūkti į pleuros ertmę, sukeldamas pūlių kaupimąsi tarp pleuros lapelių.


2. Kraujavimas iš plaučių – pūlinio ertmėje gali pažeisti kraujagysles, sukeldamas hemoptizę ar masyvų kraujavimą.


3. Bronchopleurinė fistulė – susidaro nenormalus ryšys tarp broncho ir pleuros ertmės.


4. Sepsis – infekcija gali patekti į kraują, sukeldama gyvybei pavojingą sisteminę reakciją.


5. Lėtinis plaučių pūlinys – pūlinys gali išlikti ilgą laiką, virsti lėtiniu, sudarant nuolatinius ertminius pakitimus plaučiuose.


6. Plaučių funkcijos nepakankamumas – dėl uždegiminio proceso sumažėja funkcionuojančio plaučių audinio kiekis.

Plaučių pūlinio galima išvengti tinkamai prižiūrint kvėpavimo takų sveikatą ir laiku gydant infekcijas:

• Pneumonijos ir kitų kvėpavimo takų infekcijų gydymas – pradėti tinkamą antibiotikų terapiją be uždelsimo, kad uždegimas neprogresuotų iki pūlinio.


• Burnos higiena – gera dantų ir burnos priežiūra mažina aspiracijos ir bakterijų patekimo į plaučius riziką.


• Aspiracijos prevencija – atsargiai maitinti rizikos grupių pacientus (senyvus, su rijimo sutrikimais), vengti gulimos padėties maitinimo metu.


• Lėtinių ligų kontrolė – gydyti cukrinį diabetą, širdies ar plaučių ligas, kurios silpnina imunitetą ir didina infekcijų riziką.


• Žalingų įpročių atsisakymas – alkoholio ir tabako vartojimo mažinimas, nes jie silpnina organizmo gynybą ir skatina infekcijų vystymąsi.


• Imuniteto stiprinimas – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, profilaktinės vakcinos (nuo gripo, pneumokoko).