Pūlingas artritas

1. Infekcijos patekimas į sąnarį – mikroorganizmai patenka tiesiogiai per atvirą traumą, operaciją arba išplinta krauju iš kito infekcijos židinio.


2. Uždegiminės reakcijos pradžia – imuninė sistema reaguoja į sukėlėją, į sąnario ertmę pritraukiami uždegiminiai ląstelės.


3. Pūlingo eksudato kaupimasis – sąnaryje ima kauptis skystis su dideliu neutrofilų ir bakterijų kiekiu.


4. Kremzlės ir audinių pažeidimas – pūlingas uždegimas ardo sąnario kremzlę, pažeidžia kapsulę ir aplinkinius audinius.


5. Būklės progresavimas – negydoma infekcija gali išplisti į kaulus, aplinkinius minkštuosius audinius ar patekti į kraują, sukeldama sistemines komplikacijas.

Pūlingas artritas atsiranda, kai į sąnario ertmę patenka bakterijos ar rečiau kiti mikroorganizmai, sukeldami stiprią uždegiminę reakciją. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai yra:

• Tiesioginė sąnario trauma ar operacija – atviri sužalojimai, sąnario punkcija, endoprotezavimas.


• Infekcijos plitimas krauju (hematogeninis kelias) – bakterijos iš kito organizmo židinio (pvz., odos, kvėpavimo takų, šlapimo sistemos) patenka į sąnarį.


• Infekcijos plitimas iš aplinkinių audinių – pūliniai ar osteomielitas kaimyninėse srityse gali peraugti į sąnarį.


• Imuniteto susilpnėjimas – dėl lėtinių ligų, cukrinio diabeto, ŽIV infekcijos, imunosupresinių vaistų vartojimo.


• Sąnario ligos – reumatoidinis artritas, osteoartritas ar kitos lėtinės sąnarių būklės didina infekcijos riziką.


• Intraveninių narkotikų vartojimas – dėl didesnės bakterijų patekimo į kraują tikimybės.

• Staigus ir stiprus sąnario skausmas – dažnai didėja judinant ar spaudžiant sąnarį.


• Ryškus sąnario patinimas – dėl uždegimo ir pūlingo skysčio kaupimosi.


• Paraudimas ir vietinis karščio pojūtis – oda virš sąnario tampa šilta ir paraudusi.


• Ribotas sąnario judrumas – judesiai skausmingi ir apriboti.


• Karščiavimas – dažniausiai aukšta temperatūra, lydima šaltkrėčio.


• Bendras silpnumas ir nuovargis – dėl organizmo kovos su infekcija.


• Galimas limfmazgių padidėjimas – arti pažeisto sąnario esančiuose regionuose.

1. Sąnario punktatas ir jo tyrimas – paimamas sąnario skystis, vertinamas jo kiekis, spalva, klampumas, atliekama mikroskopija ir pasėlis nustatyti sukėlėjui bei jo jautrumui antibiotikams.


2. Bendras kraujo tyrimas – padidėjęs leukocitų kiekis ir kiti uždegimo rodikliai.


3. C-reaktyvinio baltymo (CRB) ir ENG tyrimai – uždegiminio proceso aktyvumo įvertinimas.


4. Kraujo pasėlis – ypač esant įtarimui, kad infekcija plinta krauju.


5. Rentgenograma – sąnario kaulų ir ertmės pokyčių nustatymui, nors ankstyvose stadijose gali būti normali.


6. Ultragarsas – padeda nustatyti skysčio kiekį sąnaryje ir nukreipti punkciją.


7. MRT – detalesniam minkštųjų audinių ir ankstyvų kremzlės pažeidimų įvertinimui.

Pūlingas artritas gydomas skubiai, siekiant pašalinti infekciją, apsaugoti sąnarį nuo negrįžtamų pažeidimų ir užkirsti kelią komplikacijoms.

1. Skubi sąnario punkcija arba drenažas – pašalinamas pūlingas skystis, sumažinamas spaudimas sąnariui ir sumažinama bakterijų koncentracija.


2. Antibiotikų terapija – iš pradžių skiriami plataus spektro antibiotikai į veną, vėliau gydymas koreguojamas pagal pasėlio rezultatus; kursas paprastai trunka 2–6 savaites.


3. Sąnario imobilizacija – trumpalaikis sąnario stabilizavimas siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą, vėliau pradedama ankstyva reabilitacija.


4. Priežasties gydymas – pašalinami kiti infekcijos židiniai organizme (pvz., pūliniai, infekuoti protezai).


5. Fizioterapija ir reabilitacija – pradedama po ūmaus periodo, siekiant atkurti sąnario judrumą, raumenų jėgą ir funkciją.


6. Chirurginis gydymas – taikomas, jei infekcija nepašalinama konservatyviai, pvz., atliekama artroskopinė ar atvira sąnario ertmės revizija.

Pūlingas artritas gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač jei diagnozė ir gydymas uždelsti.

Infekcija gali lemti negrįžtamą sąnario kremzlės destrukciją, dėl kurios išsivysto lėtinis sąnario nestabilumas ir judrumo praradimas.

Uždegimas gali plisti į aplinkinius audinius, sukeldamas osteomielitą ar minkštųjų audinių pūlinius.

Jei bakterijos patenka į kraują, gali išsivystyti sepsis, keliantis pavojų gyvybei.

Kai kuriais atvejais dėl ilgalaikių pažeidimų gali prireikti sąnario endoprotezavimo.

Negydomas arba nepakankamai gydytas pūlingas artritas gali baigtis nuolatiniu skausmu, funkcijos praradimu ar net galūnės amputacija sunkiausiais atvejais.

Norint išvengti pūlingo artrito, svarbu imtis priemonių, mažinančių infekcijos riziką ir užkertančių kelią bakterijų patekimui į sąnarius.

Reikėtų laiku gydyti visas infekcijas organizme, ypač odos, kvėpavimo takų ar šlapimo sistemos, kad jos neplistų krauju į sąnarius.

Atliekant sąnario punkcijas, operacijas ar kitas invazines procedūras, būtina griežtai laikytis aseptikos ir antiseptikos taisyklių.

Svarbu tinkamai gydyti ir prižiūrėti žaizdas, vengti jų užteršimo.

Asmenims, turintiems lėtinių sąnarių ligų ar nusilpusią imuninę sistemą, reikia stebėti sąnarių būklę ir esant pirmiesiems uždegimo požymiams kreiptis į gydytoją.

Taip pat rekomenduojama saugotis traumų bei, esant protezuotam sąnariui, profilaktiškai vartoti antibiotikus prieš tam tikras medicinines procedūras, kaip nurodo gydytojas.