Širdies neurozė

1. Psichologinis arba emocinis stresas – ilgalaikis nerimas, įtampa ar neišspręstos emocinės problemos sukelia organizmo pervargimą ir padidina jautrumą kūno pojūčiams.


2. Autonominės nervų sistemos išsiderinimas – dėl streso sutrinka simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos pusiausvyra, kas daro įtaką širdies veiklos reguliavimui.


3. Padidėjęs dėmesys širdies veiklai – žmogus pradeda jautriau stebėti širdies plakimą, gali pastebėti menkiausius pokyčius, kurie anksčiau būtų buvę nepastebimi.


4. Fiziologinių reakcijų interpretavimas kaip pavojingų – normalūs ar nežymūs širdies veiklos svyravimai pradeda būti interpretuojami kaip ligos požymiai.


5. Formuojasi užburtas ratas – nerimas sustiprina kūno pojūčius, o kūno pojūčiai sustiprina nerimą, taip įtvirtindami širdies neurozės eigą ir ją palaikydami.

Ši eiga gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių ar net metų, kol būklė tampa lėtinė ir pradeda stipriai paveikti žmogaus kasdienį gyvenimą.

• Lėtinis stresas ir emocinė įtampa – nuolatinė įtampa, pervargimas ar psichologinis spaudimas gali išbalansuoti nervų sistemą ir sukelti širdies veiklos pojūčius.


• Nerimo sutrikimai ir depresija – žmonės, turintys emocinių sutrikimų, dažnai jautriau reaguoja į savo kūno signalus, ypač širdies ritmą.


• Perdėtas dėmesys kūno pojūčiams – padidėjęs savistabos lygis skatina įtarumą ir nerimą dėl širdies darbo, net jei jis yra normalus.


• Neigiamos patirtys ar traumos – patirtas širdies sutrikimas (pvz., trumpalaikis širdies permušimas ar panikos priepuolis) gali sukelti nuolatinį nerimą dėl širdies sveikatos.


• Informacijos perteklius ar hipohondrija – nuolatinis ligų ieškojimas internete ar baimė susirgti širdies liga gali išprovokuoti širdies neurozės vystymąsi.


• Autonominės nervų sistemos disbalansas – kai sutrinka simpatinės ir parasimpatinės sistemų veikla, organizmas perdėtai reaguoja į emocinius ir fizinius dirgiklius.

Širdies neurozė dažniausiai kyla ne dėl vienos konkrečios priežasties, o dėl kelių veiksnių derinio, formuojančio ilgalaikį nerimo ir kūno signalų iškreipto suvokimo modelį.

• Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos) – jaučiama, kad širdis plaka per stipriai, per greitai arba nelygiai.


• Spaudimas ar maudimas krūtinėje – gali būti jaučiamas kaip sunkumas, veržimas ar diskomfortas širdies plote.


• Dusulys ar oro trūkumo jausmas – dažnai atsiranda ramybės būsenoje arba be aiškios fizinės priežasties.


• Dažnas nuovargis – žmogus jaučiasi pavargęs, net ir nepatirdamas fizinio krūvio.


• Nerimas ar baimė – ypač susijusi su širdies veikla, dažnai pasireiškia kaip baimė mirti ar susirgti rimta liga.


• Galvos svaigimas ar nestabilumo jausmas – gali pasireikšti dėl kvėpavimo sutrikimų ar nervinės įtampos.


• Padidėjęs prakaitavimas – ypač delnuose, pėdose ar pažastyse, net esant nedideliam fiziniam krūviui.


• Šalčio ar karščio bangos – organizmas reaguoja į stresą kraujagyslių susitraukimu ar išsiplėtimu.


• Nemiga ar paviršutiniškas miegas – sunku užmigti dėl nerimo ar fizinių pojūčių.

Šie simptomai dažnai sustiprėja po streso, emocinio sukrėtimo ar pervargimo, ir nors jie atrodo rimti, ištyrus nerandama objektyvių širdies ligos požymių.

Įtariant širdies neurozę, pirmiausia būtina atmesti realias širdies ligas. Todėl atliekami tyrimai, padedantys įvertinti širdies būklę ir nustatyti, ar simptomai nėra susiję su struktūriniais ar funkcijiniais širdies sutrikimais. Tik nustačius, kad širdis sveika, gali būti diagnozuota širdies neurozė.

1. Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas širdies ritmui ir elektriniam aktyvumui įvertinti, padeda atmesti aritmijas ar ūminius pakitimus.


2. Širdies echoskopija (echokardiograma) – ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies raumens, vožtuvų ir bendros struktūros būklę.


3. Fizinio krūvio mėginys (veloergometrija arba krūvio testas) – vertinama, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, ar atsiranda krūvio metu būdingų pakitimų.


4. 24 val. Holterio monitoravimas – nuolatinis širdies ritmo stebėjimas paros laikotarpiu, leidžiantis fiksuoti permušimus ar ritmų pokyčius.


5. Kraujo tyrimai – įskaitant elektrolitus, skydliaukės hormonus, kraujo krešėjimo rodiklius ir širdies žymenis (jei reikalinga), kad būtų atmestos kitos organizmo būklės.


6. Psichologinis ar psichiatrinis įvertinimas – jei širdis sveika, pacientas gali būti nukreipiamas pas psichologą ar psichiatrą, kad būtų įvertintas streso, nerimo ar kitų emocinių veiksnių poveikis.


7. Kvėpavimo funkcijos tyrimai – jei dominuoja dusulys, gali būti atliktas spirometrijos tyrimas atmesti plaučių ligas.

Širdies neurozė gydoma kompleksiškai, nes tai nėra širdies liga, o psichosomatinė būklė, susijusi su emocine įtampa, nerimu ar lėtiniu stresu. Gydymo tikslas – sumažinti nerimą, normalizuoti nervų sistemos veiklą ir išmokyti pacientą valdyti kūno reakcijas.

1. Psichoterapija – tai pagrindinis ir efektyviausias gydymo būdas. Ypač veiksminga kognityvinė elgesio terapija, padedanti pacientui suprasti, kaip stresas ir mintys veikia kūno pojūčius, bei išmokti juos valdyti.


2. Gyvenimo būdo korekcija – rekomenduojama mažinti stresą, vengti pervargimo, užtikrinti pakankamą miegą, fizinį aktyvumą ir dienos režimą. Reguliari mankšta ir poilsis padeda stabilizuoti nervų sistemą.


3. Vaistai (jei reikalinga) – gydytojas gali paskirti nerimą mažinančius (anksiolitikus) ar antidepresantus, jei simptomai stiprūs arba pacientas neišgyvena palengvėjimo nuo nemedikamentinių priemonių.


4. Psichoedukacija – svarbu pacientui paaiškinti, kad širdis yra sveika, o jaučiami simptomai kyla dėl nervinės įtampos, o ne organinės ligos. Tai padeda mažinti baimę ir neigiamas mintis.


5. Atsipalaidavimo technikos – tokios kaip kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar progresyvus raumenų atpalaidavimas padeda sumažinti įtampą ir sumažinti kūno simptomų stiprumą.


6. Probiotikai ir nervų sistemą palaikanti mityba – nors nėra pagrindinis gydymo metodas, sveika žarnyno mikroflora ir subalansuota mityba gali turėti teigiamos įtakos emocinei sveikatai.

Svarbu: širdies neurozė nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai trikdyti gyvenimo kokybę. Ankstyvas kreipimasis į specialistus ir holistinis požiūris leidžia pasiekti gerų rezultatų.

Širdies neurozė, nors fiziškai širdžiai nekenkia, gali sukelti reikšmingų komplikacijų, jei nėra atpažįstama ir tinkamai gydoma.

Pagrindinė problema – ne pati širdis, o ilgalaikis psichologinis stresas, kuris gali stipriai paveikti žmogaus savijautą ir gyvenimo kokybę.

Dažniausia komplikacija yra lėtinis nerimo sutrikimas, kai žmogus nuolat gyvena baimėje dėl savo sveikatos, seka kūno pojūčius ir nepasitiki tyrimų rezultatais.

Tai gali išprovokuoti hipohondriją – perdėtą susirūpinimą sveikata, dažną gydytojų lankymąsi ir nereikalingus tyrimus.

Dėl nuolatinės įtampos gali atsirasti depresija, emocinis išsekimas ar nemiga, o tai dar labiau pablogina nervų sistemos būklę ir stiprina simptomus.

Užsitęsusi širdies neurozė gali riboti žmogaus aktyvumą – žmogus gali pradėti vengti fizinio krūvio, socialinių situacijų ar net darbo, manydamas, kad yra rimtai sergantis.

Tai gali sukelti socialinę izoliaciją, darbingumo sumažėjimą ar net priklausomybę nuo vaistų, jei be gydytojo priežiūros vartojami raminamieji.

Galiausiai, nors pati neurozė nesukelia struktūrinių širdies pažeidimų, nuolatinis stresas gali ilgainiui neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą – padidinti kraujospūdį, sukelti nemalonų širdies plakimą, raumenų įtampą ar net padidinti širdies ligų riziką ateityje.

Todėl širdies neurozę svarbu vertinti rimtai ir gydyti visapusiškai – tiek psichologiškai, tiek gyvenimo būdo korekcijomis.

Širdies neurozės galima išvengti rūpinantis emocine sveikata, valdant stresą ir palaikant sveiką gyvenimo būdą.

Kadangi ši būklė kyla dėl ilgalaikio psichologinio krūvio ir nervinės įtampos, prevencija turėtų būti nukreipta į nervų sistemos stiprinimą ir savistabos ribojimą.

Pirmiausia svarbu mokytis valdyti stresą – reguliarus poilsis, darbo ir laisvalaikio balansas, sąmoningas dėmesio atitraukimas nuo įkyrių minčių padeda išvengti emocinės perkrovos.

Tokios priemonės kaip kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar fizinis aktyvumas stiprina nervų sistemą ir mažina įtampą.

Labai svarbu ugdyti emocinį raštingumą – mokėti atpažinti savo jausmus, įvardyti juos ir tinkamai išreikšti. Pokalbiai su artimaisiais ar psichologu gali padėti išvengti vidinių konfliktų kaupimosi.

Vengiant perdėto dėmesio kūno pojūčiams ir nuolatinio savęs stebėjimo, sumažėja rizika išsigąsti natūralių organizmo reakcijų.

Taip pat patariama neieškoti ligų informacijos internete, kai nėra objektyvių priežasčių nerimauti.

Svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo – visavertė mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių vengimas stiprina ne tik kūną, bet ir psichiką.

Galiausiai, esant polinkiui į nerimą ar emocinį jautrumą, naudinga pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kad būtų išmokta efektyvių savireguliacijos priemonių dar prieš pasireiškiant simptomams.

Ankstyva emocinė pagalba yra viena veiksmingiausių priemonių širdies neurozei išvengti.