Ūminė sloga

1. Patekimo stadija – į nosies gleivinę patenka virusai ar kiti dirgikliai.


2. Gleivinės dirginimas – prasideda kraujagyslių išsiplėtimas, gleivinė paburksta.


3. Uždegimo išsivystymas – padidėja gleivių gamyba, nosies funkcijos sutrinka.


4. Aktyvioji fazė – išskyros tampa gausios, būklė pasiekia piką.


5. Sveikimo stadija – gleivinė pamažu atsistato, uždegimas slopsta ir nosies funkcijos normalizuojasi.

• Virusinės infekcijos – dažniausiai peršalimo virusai, kurie patenka į kvėpavimo takus.


• Bakterinės infekcijos – retesnės, bet gali komplikuoti virusinę slogą.


• Alerginė reakcija – kontaktas su žiedadulkėmis, dulkėmis ar kitais alergenais gali sukelti ūminę slogos formą.


• Staigūs temperatūros pokyčiai – peršalimas ar dideli oro drėgmės svyravimai.


• Dirgikliai – cigarečių dūmai, cheminės medžiagos, stiprūs kvapai.

Trumpai tariant, ūminė sloga dažniausiai prasideda dėl infekcijos, tačiau ją gali paskatinti ir aplinkos ar alerginiai veiksniai.

• Nosies užgulimas – paburkusi gleivinė trukdo kvėpuoti pro nosį.


• Gausios išskyros – pradžioje skaidrios, vėliau gali tapti tirštesnės.


• Čiaudulys – dažnai pasireiškia pradžioje.


• Gerklės dirginimas – gleivės gali tekėti į ryklę.


• Galvos sunkumas ar spaudimas – juntamas nosies ir kaktos srityje.


• Bendras negalavimas – nuovargis, kartais nežymus karščiavimas.

Įtariant ūminę slogą dažniausiai užtenka klinikinės apžiūros, tačiau tam tikrais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai:

1. Gydytojo apžiūra – įvertinama nosies gleivinės būklė, sekreto kiekis ir pobūdis.


2. Nosies endoskopija – naudojama, jei reikia detaliau apžiūrėti nosies ertmę ar atmesti kitas ligas.


3. Nosies sekreto tyrimai – gali padėti nustatyti infekcijos sukėlėją, jei yra komplikacijų.


4. Alergologiniai tyrimai – atliekami, kai įtariama, jog simptomus sukelia alergija.


5. Vaizdiniai tyrimai (rentgenograma ar KT) – skiriami retai, tik jei įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, sinusitas.

Ūminės slogos gydymas dažniausiai yra simptominis, nes ši būklė praeina savaime per 1–2 savaites. Tačiau yra priemonių, kurios palengvina eigą:

1. Poilsis ir skysčiai – pakankamas poilsis bei gausus skysčių vartojimas padeda organizmui greičiau įveikti infekciją.


2. Nosies plovimas druskos tirpalais – padeda išvalyti gleives, drėkina gleivinę ir mažina paburkimą.


3. Dekongestantai – lašai ar purškalai trumpam atkemša nosį (naudojami ribotą laiką, kad nesukeltų pripratimo).


4. Vaistai nuo uždegimo ar karščiavimo – malšina bendrą negalavimą, galvos skausmą ar temperatūrą.


5. Aplinkos priežiūra – patalpų drėkinimas, vėdinimas, vengimas dūmų ar kitų dirgiklių.

• Ūminis sinusitas – uždegimas gali plisti į nosies ančius.


• Vidurinės ausies uždegimas – dėl sutrikusios klausomosios (Eustachijaus) vamzdelio funkcijos.


• Gerklės uždegimai – faringitas ar tonzilitas dėl nuolat tekančių gleivių.


• Bronchitas – infekcija gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus.


• Lėtinė sloga – užsitęsęs uždegimas gali pereiti į lėtinę formą.

Nors dažniausiai ūminė sloga praeina be pasekmių, užleistos ar dažnai pasikartojančios formos gali sukelti šių komplikacijų.

Ūminės slogos išvengti visiškai neįmanoma, tačiau galima sumažinti jos riziką ir dažnumą. Štai keli patarimai:

• Stiprinti imunitetą – subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas.


• Rankų higiena – dažnas rankų plovimas padeda apsisaugoti nuo virusų plitimo.


• Vengti kontakto su sergančiaisiais – ypač peršalimo sezono metu.


• Patalpų priežiūra – reguliariai vėdinti kambarius, palaikyti tinkamą oro drėgmę.


• Atsakingas poilsis – vengti pervargimo, nes silpnas organizmas jautresnis infekcijoms.


• Sveika gyvensena – nerūkyti, vengti tabako dūmų ir kitų dirgiklių.