Pasivažinėkime…

2005 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog dviratis – pati geriausia transporto priemonė. Už šį variantą balsavo daugiau nei pusė apklaustųjų (likusieji tikriausiai arba nemokėjo važiuoti, arba tiesiog tingėjo). Net jeigu ant dviračio paskutinį kartą sėdote tik vaikystėje, nusiminti neverta: įgytus, bet primirštus įgūdžius galima greitai susigrąžinti (tai patvirtina ir medikai). Pati saugiausia vieta pasivažinėjimams – parkų takai. Čia maža tikimybė, kad susidursite su kita transporto priemone, todėl išvengsite streso.

Priklausomai nuo amžiaus, distancijos gali būti skirtingo ilgio. Vidutiniškai per 20–30 minučių reikėtų nuvažiuoti maždaug 6–8 km. Žinoma, ne visiems išeina per savaitę pasivažinėti 3 ar 4 kartus. Galima ir rečiau, bet tada ir kelionė turėtų trukti ilgiau – nuo pusantros iki dviejų valandų. Buvę dviratininkai pataria: sėdynę reikia sureguliuoti taip, kad mindami pedalą koją galėtumėte visiškai ištiesti.

Riedučiai – ne tik vaikams

Riedučiams jau daugiau nei du šimtai metų. Pirmą kartą juos pasaulis išvydo 1760 m., kuomet Žozefas Merlinas Londono karnavale pasirodė apsiavęs brangius batus su pritaisytais ratukais. Jis važinėjo aplink svečius, grodamas smuiku, ir, praradęs kontrolę, trenkėsi į veidrodį ir jį sudaužė. Gal dėl to jį iki šiol ir prisimena? Jeigu nusprendėte pasivažinėti ir jūs, darykite išvadas: įsigykite kelėnų ir alkūnių apsaugas. Buvusieji riedutininkai teigia, kad svarbiausios vis dėlto yra pirštinės.

Važinėjimas riedučiais – populiarus miesto sportas. Juo užsiima ir maži vaikai, ir suaugusieji, ir net žilstelėję senjorai, įsikibę mažiems anūkams į parankę. Tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė kaip niekad pajusti savo kūną, patirti neapsakomą malonumą. Lėtai važinėjantis per valandą galima sudeginti 400 kalorijų, greitai – iki 900. Palyginkite: per tą patį laiką greitai minant dviratį sudeginama 600, žaidžiant tenisą – 700 kalorijų.