Ką reikėtų žinoti apie Laimo ligą?

Laimo liga (boreliozė) – tai infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi ir perduoda užsikrėtusios erkės (Lietuvoje ir visoje Europoje dažniausios platintojos yra Ixodes ricinus rūšies erkės). Tai dažniausia erkių platinama liga Lietuvoje ir visoje Europoje.

Laimo liga itin pavojinga dėl to, kad negydoma ji progresuoja ir gali itin stipriai bei negrįžtamai paveikti žmogaus organizmą. Ligos diagnozavimą ir savalaikį gydymą apsunkina tai, kad simptomai (ypač pirminiai) yra nespecifiniai, primenantys kitų ligų simptomus (pavyzdžiui, sąnarių ir raumenų skausmai) arba susiejami su amžiumi, prasta mityba ar kitais gyvensenos įpročiais (pavyzdžiui, nuovargis, mieguistumas, slogi nuotaika ar net depresija).

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį reikėtų įsidėmėti yra tai, kad užkrato perdavimo rizika yra tiesiogiai proporcinga erkės buvimo žmogaus kūne laikui. Kitaip tariant, kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisegusi ir siurbs kraują, tuo didesnė tikimybė, kad susirgsite. Tad pabuvus gamtoje itin svarbu iškart įdėmiai apsižiūrėti, išsišukuoti plaukus, išsipurtyti drabužius, o jei įsisiurbė erkė, ją nedelsiant ištraukti.

Kaip erkės platina Laimo ligą?

Erkės savaime nėra Laimo ligos šaltinis. Jos užsikrečia Laimo ligą sukeliančiomis bakterijomis, kuomet siurbia užsikrėtusių gyvūnų kraują, dažniausiai erkės užsikrečia nuo įvairių graužikų, pavyzdžiui, pelių ar voverių.

Užsikrėtusi erkė tampa bakterijų nešiotoja visam gyvenimui.

Užsikrėsti bakterijomis erkės gali bet kuriame savo gyvenimo etape, t.y. Laimo ligą platina tiek suaugusios erkės, tiek ir nimfos - erkių „vaikai“. Manoma, kad būtent nimfos yra atsakingos už didžiąją dalį Laimo ligos atvejų, nes jos itin mažos, vos 1 - 1,5 mm ilgio, tad įsisiurbusios ilgiau lieka nepastebėtos ir spėja perduoti pavojingos ligos užkratą.

Tačiau svarbu žinoti ir tai, kad ne visos erkės yra užsikrėtusios - Lietuvoje atliktų stebėjimų duomenimis iki 30% tirtų erkių buvo užsikrėtusios Borrelia burgdorferi bakterijomis.

Laimo ligos simptomai

Laimo ligos požymių spektras yra labai platus ir priklauso nuo individualių organizmo ypatybių bei ligos stadijos.

Pirmieji simptomai, jeigu žmogus užsikrėtė, dažniausiai pasireiškia praėjus 1 - 4 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Simptomus (išskyrus būdingą bėrimą, kuris ne visada pasireiškia) lengva supainioti su kitų ligų simptomais. Įsisiurbus erkei reikėtų pasižymėti dieną, kada ją ištraukėte ir atkreipti dėmesį į bet kokius simptomus, pasireiškusius per artimiausias 30 dienų.

Pirmieji Laimo ligos simptomai:

• Laimo ligos bėrimas - migruojanti eritema (Erythema migrans) yra ankstyvasis Laimo ligos požymis, atsirandantis po užsikrėtimo Borrelia bakterijomis, kurias platina erkės.
  • Ji atrodo kaip raudonas apskritimas įkandimo vietoje, su šviesesniu centru.
  • Atsiranda per 1 - 4 savaites (bet gali imti ryškėti ir po 3 dienų) po erkės įkandimo.
  • Gali plėstis kelių centimetrų per dieną greičiu.
  • Dažniausiai ji neskausminga, bet kartais gali niežėti ar būti šilta.
  • Pasireiškia 70–80 % užsikrėtusiųjų Laimo liga, tad svarbu žinoti, kad susirgus jos gali ir nebūti.
• Įvairūs nespecifiniai simptomai: sąnarių skausmas, raumenų skausmas, galvos skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, kūno (ypač kaklo) sąstingis, limfmazgių padidėjimas, nuovargis.

Vėlyvieji Laimo ligos simptomai, pasireiškiantys, jei laiku nepradedamas gydymas ir liga įsisenėja:

• Laimo ligos bėrimas - migruojanti eritema (Erythema migrans) atsirandantis ne tik erkės įsisiurbimo, bet ir kitose kūno vietose.
• Stiprūs sąnarių skausmai ir tinimai. Juntamas didelis skausmas (ypač atliekant judesius) sąnariuose, pavyzdžiui, kelių, alkūnių, pečių ir kt., dėl skausmo sumažėja žmogaus mobilumas, judesių amplitudė. Sąnariai gali ženkliai patinti (ypač kelių).
• Neurologiniai sutrikimai. Lėtinis galvos skausmas, atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, miego sutrikimai, veido paralyžius (viena veido pusė sustingsta), rankų ir/ar kojų tirpimas bei silpnumas, dilgčiojimo pojūtis galūnėse, radikulitas (skausmas, deginimas ypač dažnai kamuoja naktį).
• Širdies pažeidimai pasitaiko rečiau. Su jais siejami šie simptomai: širdies ritmo sutrikimai (bradikardija), galvos svaigimas, alpimas, dusulys, krūtinės skausmas.
• Lėtinis nuovargio sindromas pasireiškia visiška energijos stoka. Žmogus visiškai neturi jėgų, yra apatiškas, jam sunku atsikelti. Energijos lygio nepavyksta pakelti jokiomis įprastomis priemonėmis (kokybiškas miegas, sveika mityba, žalingų įpročių atsikratymas, sportas ir kt.) Lėtinį nuovargio sindromą dažnai lydi ir didelis psichologinės būklės pablogėjimas, slogi nuotaika, liūdesys, beviltiškumo jausmas, depresija.
• Hepatitas. Kepenų uždegimas įsisenėjus Laimo ligai pasireiškia retai – dažniausiai vaikams ar pacientams su susilpnėjusia imunine sistema. Dažnai jis būna besimptomis, tačiau atlikus tyrimus gali būti nustatytas lengvas kepenų fermentų padidėjimas.
• Odos atrofiniai pakitimai. Su Laimo liga susiję odos pokyčiai būdingesni pagyvenusiems žmonėms. Oda (dažniausiai plaštakų ir pėdų) ima plonėti, tampa blyškios spalvos, turi melsvai rausvą atspalvį. Sumažėja odos elastingumas, išryškėja po oda esantis kraujagyslių tinklas.

Laimo ligos tyrimai

Laimo liga nustatoma atliekant kraujo tyrimus, kuriais tiriamas Laimo ligos antikūnų buvimas kraujyje.

Tačiau būtina pabrėžti, kad užsikrėtus ir net pasireiškus pirmiesiems simptomams, kraujo tyrimo atsakymas gali būti neigiamas - gali užtrukti kelias savaites kol imuninis atsakas bus pakankamai stiprus, kad jį pavyktų užfiksuoti.

Tad pasireiškus pirmiesiems Laimo ligoms simptomams (arba jei kamuoja neįprasti simptomai, kurių nepavyksta susieti su kita liga), tikslinga nedelsiant pradėti gydymą net jei kraujo tyrimas ir nerodo Laimo ligos.

Laimo ligos gydymas

Laimo liga yra gydoma antibiotikais: amoksiciklinu, doksiciklinu arba cefuroksimu.

Jeigu Laimo liga yra įsisenėjusi, gali prireikti daugiau medikamentų, gydančių ir slopinančių nemalonius simptomus. Pavyzdžiui, gali būti skiriama nesteroidinių uždegimus malšinančių vaistų.

Kaip išvengti Laimo ligos?

Skiepų nuo Laimo ligos nėra (skiepijama tik nuo kitos erkių platinamos ligos - erkinio encefalito).

Svarbiausia Laimo ligos prevencijos priemonė yra kuo greitesnis įsisiurbusios erkės ištraukimas. Manoma, kad Laimo ligos sukėlėjai į organizmą patenka, jei erkė būna įsisiurbusi 36–48 val.

Žinoma, ne mažiau svarbu ir vengti erkių įsisiurbimo: būdami gamtoje apsirenkite šviesiais, prigludusiais drabužiais, mūvėkite ilgas kelnes ir jų klešnes susikiškite į ilgesnes kojines, naudokite repelentus ir kaskart grįžę kruopščiai apsižiūrėkite bei apžiūrėkite naminius gyvūnus.

Kaip taisyklingai ištraukti erkę?

Įsisiurbusią erkę svarbu ne tik kuo greičiau ištraukti, bet ir tą daryti taisyklingai - sukiojant ir spaudžiant erkės skrandžio turinys kartu su Laimo ligą sukeliančiomis bakterijomis gali greičiau patekti į žmogaus organizmą.

Erkę reikia suimti kuo smulkesniu pincetu ir kuo arčiau odos (stenkitės pincetu suimti ne erkės pilvelį, bet galvą) ir traukti staigiu judesiu į viršų, erkės nesukiojant ir neklibinant.

Įkandimo vietą nuplaukite muilu ir šiltu vandeniu.

Plačiau skaitykite: Ką daryti įsisiurbus erkei?

Ar verta tirti ištrauktą erkę?

Naujausiose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijose nurodyta, kad ištrauktos erkės tirti neverta.

Net jei ištyrus erkę paaiškėtų, kad ji buvo Laimo ligos nešiotoja, jūs nebūtinai užsikrėsite (pavyzdžiui, jei erkė buvo ištraukta greitai ir taisyklingai, užsikrėtimo tikimybė drastiškai sumažėja). Be to nėra efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo infekcijos, jeigu erkė buvo infekuota.

Ištraukus erkę svarbiausia įsiminti ar pasižymėti dieną, kada tai buvo padaryta ir artimiausias 30 dienų stebėti erkės įkandimo vietą bei savo savijautą. Pastebėję būdingą bėrimą arba pajutę kitus simptomus, turėtumėte nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją bei būtinai paminėti, kada jums buvo įsisiurbusi erkė.