Ligos išmoka susirgus: ką svarbu žinoti?

Ligos išmoka susirgus: ką svarbu žinoti?
Sergantis vyras skambina telefonu, Krakenimages.com | Shutterstock

Jei dirbate pagal darbo sutartį ar savarankiškai ir esate drausti ligos socialiniu draudimu, susirgus ar slaugant artimuosius jums priklauso ligos išmoka. Ką daryti tokiu atveju, kur užpildyti prašymą skirti išmoką, kada ji bus pervedama, už kokį laikotarpį ligos išmoka mokama ir kokiais atvejais jos apskritai galite negauti?

 

Ką daryti susirgus?

 

Pirmiausia turite kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis paskirs reikiamą gydymą ir išduos nedarbingumo pažymėjimą.

 

Apie ligą informuokite darbdavį (jei dirbate keliose darbovietėse – visus darbdavius). Darbdavys po jūsų kreipimosi apskaičiuos priklausančią išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas ir pateiks pranešimą „Sodrai“, už kitas ligos dienas išmoką mokės jau pati „Sodra“.

 

Kaip pirmą kartą užpildyti prašymą skirti ligos išmoką?

 

Prašymą skirti ligos išmoką galite pateikti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams.

 

Jeigu dar nesate to padarę, pateikite „Sodrai“ neterminuotą prašymą skirti ligos išmoką. Kai ir vėl susirgsite, nieko pildyti jau nereikės: ligos išmoka bus paskiriama automatiškai.

 

Išimtis – jei norite pakeisti atsiskaitomąją sąskaitą.

 

Prašymą skirti išmoką galima pateikti per „Sodros“ gyventojų portalą arba tiesiogiai atvykus į fizinį skyrių.

 

Visas formas galima rasti šiame puslapyje. Pildant prašymą reikia nurodyti asmeninius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefoną, el. pašto adresą ir kt.), banko sąskaitos, į kurią bus pervedama ligos išmoka, numerį, kitus duomenis.

 

Kam mokama ligos išmoka?

 

Susirgę ar patyrę traumų bei dėl to tapę laikinai nedarbingi ligos socialiniu draudimu Lietuvoje drausti asmenys turi teisę gauti išmokas iš „Sodros“, kompensuojančias prarastą darbo užmokestį.

 

Ligos išmoka skiriama, jei prieš susergant esate sukaupę bent 3 mėn. per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą (t. y. kiekvieną mėnesį mokėjus įmokas bent nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

 

Tiesa, yra ir kelios išimtys, kada išmoką gali gauti ir reikiamo stažo nesukaupęs darbuotojas:

  • Jis mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą arba studijavo aukštojoje mokykloje;
  • Jis atliko privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
  • Jis prižiūrėjo vaiką, t. y. buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

 

Taip pat ligos išmokos skiriamos ne vien tik susirgus pačiam darbuotojui, bet ir kitais atvejais:

  • Slaugant sergančius artimuosius (vaiką, sutuoktinį, mamą ar tėtį);
  • Darbuotojams, nuo darbo nušalintiems dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių ar epidemijų, taip pat dėl privalomos izoliacijos ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kuriems kyla rizika susirgti užkrečiama liga;
  • Asmenims, kurie gydosi ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas teikiančioje įstaigoje;
  • Vaikų iki 8 m. priežiūrai ekstremalių situacijų ar karantino laikotarpiais;
  • Asmenims, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu;
  • Neįgalių ar senatvės pensijos sulaukusių asmenų priežiūrai, jeigu sustabdyta socialinė globos įstaigos veikla.

 

Ligos išmokų skyrimas savarankiškai dirbantiems asmenims

 

Savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas: įmokas sumokėjus nuo MMA dydžio sumos, atitinkamai įgyjamas 1 mėn. stažas. Jei įmokas mokate nuo mažesnės ar didesnės nei MMA sumos, stažas proporcingai laikomas mažesniu arba didesniu, tai lemia ir išmokos dydį.

 

Ligos išmokos mokėjimo tvarka

 

Už pirmąsias 2 ligos dienas išmoką mokės darbdavys, o jeigu dirbama ne pagal darbo sutartį, ligos išmoka už tą laikotarpį gali būti nemokama. Darbdavys moka 62,06–100 % darbuotojo kompensuojamojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmoką. Tikslų procentą kiekvienu atveju nustato pats darbdavys (paprastai jis numatytas vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje).

 

Išimtis – kai slaugomas šeimos narys (pavyzdžiui, sergantis vaikas): tuomet išmoka mokama nuo pirmosios ligos dienos, o šios išmokos dydis visu sirgimo laikotarpiu – 65,94 % VDU.

 

Nuo trečiosios ligos dienos visiems mokama 62,06 % VDU dydžio išmoka. Išskirtiniais atvejais (pavyzdžiui, darbuotojui susirgus liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, taip pat donorams) mokama 77,58 % dydžio ligos išmoka.

 

Kaip nustatomas ligos išmokos dydis?

 

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojamas ligos išmokos dydis, nustatomas pagal darbuotojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojant 3 mėn. atgal nuo užpraeito mėnesio. T. y. jei susirgote spalio mėn., kompensuojamasis uždarbis skaičiuojamas už laikotarpį nuo 06 01 iki 08 31 d.

 

Taip pat svarbu žinoti, kad yra tam tikros išmokų „grindys“ ir „lubos“: išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 % šalies VDU ir didesnė nei 2 VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio.

 

Sprendimas, ar skirti ligos išmoką, bus priimtas per 10 d. d. pateikus visus reikiamus dokumentus, o pinigai pervedami per ateinančias 7 d. d. nuo sprendimo patvirtinimo.

 

Kiek laiko bus mokama ligos išmoka?

 

Per kalendorinius metus ligos ar traumos atveju išmoka mokama ne ilgiau nei 90 dienų, o po atleidimo iš darbo – ne ilgiau nei 5 dienas.

 

Savanoriškai gydantis priklausomybes per metus ligos išmokama mokama ne daugiau nei 2 kartus ir ne ilgiau nei 40 dienų.

 

Slaugant šeimos narį ar dėl privalomos izoliacijos ligos išmoka mokama ne ilgiau nei 14 dienų, o slaugant vaiką iki 14 metų – ne ilgiau nei 21 dieną.

 

Slaugant vaiką sanatorijoje išmoka mokama už ne ilgesnį nei 120 (kai kuriais atvejais – 180) dienų laikotarpį per metus.

 

Taip pat tam tikrais išskirtiniais atvejais išmoka gali būti mokama ilgiau.

 

Kada ligos išmoka apskritai gali būti nemokama?

 

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai ligos išmoka laikinai nedarbingam asmeniui nemokama. Galimos priežastys:

  • Laikinai asmuo nedarbingas tapo dėl traumos, kurią patyrė darydamas nusikalstamą veiką;
  • Darbuotojas apsimetė sergančiu arba specialiai susižalojo;
  • Tapo nedarbingas dėl neblaivumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis;
  • Be pateisinamos priežasties pažeidė elgesio nedarbingumo metu tvarką;
  • Pradelstas terminas kreiptis dėl ligos išmokos: tą reikia padaryti per 12 mėn. nuo ligos pabaigos.

 

Daugiau informacijos apie ligos išmokų skyrimą galite rasti čia.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Jeigu ima smarkiai plakti širdis, pasigaminkite citrinos sulčių ir medaus koncentratą ir išgerkite vienu ypu.

Kitas faktas